BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baltymų svarba

Komentaruose buvo keletą kartų diskutuota apie baltymus. Šiandieną kaip tik apie juos ir pakalbėsiu. Kad baltymai yra reikalingi organizmui ir gerai sveikatai sutinka daugelis, bet dėl kiekio, šaltinių ir pasisavinimo yra daug skirtingų nuomonių ir atsirinkti nėra lengva.

Kas yra baltymai?

Trumpas baltymų apibrėžimas - ilga molekulių grandinė sudaryta iš amino rūgščių, kurios sujungtos peptidinėmis jungtimis. Baltymai yra antra pagal kiekį medžiaga organizme (daugiausiai yra vandens - apie 70%).

Baltymų yra kiekvienoje ląstelėje ir yra labai daug skirtingų baltymų, kurie atlieka skirtingas funkcijas:

  • Suteikia struktūrą nagams, plaukams, raiščiams
  • Padeda suvirškinti maistą - veikia kaip enzimai/fermentai
  • Vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje - imunoglobulinai (IgE, IgA, IgG).
  • Perneša deguonį - kaip hemoglobinas
  • Sudaro raumenis, kurių pagalba organizmas sugeba judėti.
  • Ir net padeda matyti - akies lęšiukas sudarytas iš baltymo kristalino (crystallin).

Įdomus dalykas, kad nors organizmas baltymų iš maisto tiesiogiai nesugeba pasisavinti. Į organizmą patekę baltymai enzimų (fermentų) pagalba yra suskaidomi į amino rūgštis, kurios per virškinamąjį
traktą patenką į kraują ir nugabenami į reikiamą vietą - ląsteles (didelė dalis eina į kepenis, kurios gamina labai daug įvairių baltymų). Perteklinis baltymų kiekis paverčiamas į gliukozę, kuri nesunaudota paverčiama į riebalus.

Iki visai neseniai buvo manoma, kad organizmas su maistu gaunamus baltymus suskaido į amino rūgštis ir po to jas vėl atgal sujungia į baltymus. Vėliausi tyrimai parodė, kad žmogaus organizmas sugeba įsisavinti ir mažas peptidų grandines, kurios yra sudarytos iš sujungtų amino rūgščių. Peptidų grandinės atlieka specifines funkcijas, kurios dar nėra gerai ištirtos.

Amino rūgštys

Kad organizmas padarytų baltymus, reikia įvairių amino rūgščių. Yra virš 20 skirtingų amino rūgščių, iš kurių 9 yra nepakeičiamos - organizmas jų negali pasigaminti ir jų reikia gauti su maistu.

  1. Fenilalaninas
  2. Valinas
  3. Treoninas
  4. Triptofanas
  5. Izoleucinas
  6. Metioninas
  7. Leucinas
  8. Lysinas
  9. Histidinas (organizmas gali pasigaminti truputi histidino, bet šis kiekis yra nepakankamas vaikams)

Jei maiste nuolat trūksta bent vienos iš šių amino rūgščių, tai baltymų gamyba gali sutrikti ir per ilgesnį laiką išsivystyti ligos, nes organizmas baltymus naudoja audinių statybai bei ląstelių remontui, taip pat enzimams. Tačiau su šia baltymų teorija ne visi sutinka. Dr. D.Graham (žalio maisto atstovas, parašęs populiarią knyga ‘80/10/10 Diet’) teigia, kad baltymų reikia tik 20-30g per dieną ir jų galima gauti iš vaisių ir daržovių.

Veganams, kurių pagrindinis baltymų šaltinis yra grūdiniai produktai  (turi mažai lizino), per ilgesnį laiką gali išsivystyti šios amino rūgšties trūkumas. Todėl rekomenduojama valgyti ankštinių augalų - žirnių, pupelių, kuriuose yra gausu lizino ir taip pasiekiamas balansas. Ir kad būtų gautos visos amino rūgštys, rekomenduojama valgyti įvairius baltymus. Iš augalinių produktų visas nepakeičiamas amino rūgštis turi kanapių sekos, chia sėklos (Salvia Hispanica), quinoa.

Čia noriu pabrėžti, kad augalinis maistas turi visas nepakeičiamas amino rūgštis, tik reikia tinkamai pasirinkti. Teigiantys, kad augaliniai baltymai yra nepilnaverčiai labai klysta ir nėra analizave augalinių baltymų.

Organizmas šias amino rūgštis surikiuoja ir sujungia atitinkama tvarka ir pagamina reikiamus baltymus (amino rūgščių išsidėstymo tvarka priklauso nuo to, koks baltymas yra gaminamas, pvz: raumuo, enzimas ir t.t.). Baltymų molekulės yra didelės ir jas sudaro nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių amino rūgščių, kurios susijungtos į šakas ir grandines.

Organizme enzimų pagalba pagamintas baltymas gali būti matuojamas pagal amino rūgščių skaičių ir molekulės masę. Didžiausia baltymą (titin) sudaro apie 27,000 amino rūgščių.

Baltymų struktūra

Kiekvienas baltymas turi sau unikalią amino rūgščių išsidėstymo tvarką. Ir ši informacija yra saugoma (užkoduota) DNR. Baltymai gaminami ląstelės citoplazmoje ir kartais sujungiama net iki 20 amino rūgščių per sekundę. Tarp kitko, pirmiausiai amino rūgštys yra sujungiamos į peptidus ir polipetidus, kurie dar vadinami kaip nepilni/neužbaigti baltymai. Peptidai ir polipetidai vėliau sujungiami į baltymus.

Daugelis baltymų yra trimatės struktūros ir tai yra natūrali baltymų struktūra. Baltymų struktūra priklauso nuo baltymo funkcijos. Nuo baltymo struktūros priklauso baltymo suvirškinimas ir pasisavinimas. Taip pat baltymo struktūra nulemia baltymo alergiškumą

Kaip valgomi baltymai įtakoja sveikatą?

Gamtoje (gyvūnuose ar augaluose) niekur nerasite gryno baltymo. Baltymas visada yra apsuptas arba angliavandeniais arba riebalais. Tai įtakoja baltymų virškinimą ir pasisavinimą. Pavyzdžiui, kai kurie baltymai turi medžiagų, blokuojančių virškinimo enzimų priėjimą ir aktyvumą (pvz.: riešutai, todėl prieš valgant  riešutus geriausia 12-24 val. pamirkyti vandenyje).

Kaip virškinami baltymai?

Baltymus virškina skrandžio rūgštis ir enzimai. Virškinimas prasideda skrandyje ir po to tęsiasi plonajame žarnyne, kur baltymai suskaidomi į amino rūgštis ir jos pasisavinamos į kraujotakos sistemą bei nugabenamos į reikiamą vietą.

Kas trikdo baltymų virškinimą?

Baltymų virškinimą lėtina kartu valgomi riebalai bei kompleksiniai angliavandeniai. Todėl čia reikėtų prisiminti maisto derinimo taisykles ir koncentruotus baltymus valgyti su šviežiomis daržovėmis. Nesuvirškinti baltymai keliaudami per virškinamąjį traktą rūgsta, skleidžia toksinus ir taip nuodija organizmą. Per pralaidžias žarnyno sieneles į kraujotaką patekę nesuvirškinti baltymai gali sukelti alergines reakcijas.

Kaip pagerinti baltymų virškinamą ir įsisavinimą?

Baltymų virškinimą ir įsisavinimą pagerina šviežių daržovių valgymas. Šviežios daržovės turi enzimų, kurie taip pat padeda virškinti baltymus, kurie dažniausiai būna termiškai apdoroti ir enzimų nebeturi. Galima vartoti geros kokybės enzimus.

Taip pat patartina nemaišyti koncentruotų baltymų (mėsa, žuvis, kiaušiniai, sūris, pupelės ir kt.) su kompleksiniais angliavandeniais (kruopos, bulvės) ir riebalais, bei saldumynais. Nors žinoma, su šia teorija ne visi sutinka.

Dažnai būna, kad baltymai yra nesuvirškinami ar suvirškinami nepilnai dėl nepakankamo skrandžio rūgšties kiekio. Ir tai ypač būdinga vyresniems žmonėms. Skrandžio rūgšties gamybą padidina 15 min prieš valgį suvalgytas šaukštelis bičių žiedadulkių ar duonelės. Taip pat skrandžio rūgšties gamyba skatina imbieras, citrina, ananasas (kuris dar turi bromelaino - baltymus virškinančio enzimo), bei kiti natūralūs  produktai. Yra net skrandžio rūgšties papildai.

Baltymai žaliame maiste

Kaip teigia kai kurie žalio maisto pasekėjai (raw foodistst), žaliame augaliniame maiste baltymai yra amino rūgščių forma ir todėl organizmas jas pasisavina neeikvodamas tiek daug energijos kiek iš virto baltyminio maisto. Dėl šios priežasties organizmui reikia mažiau baltyminio maisto. Iš žalio maisto gautas amino rūgštis iš karto naudoja gaminti organizmui reikalingus baltymus. Negaliu teigti, kad šis faktas yra 100% tiesa, bet manau, kad jis yra vertas dėmesio. Dr. G. Cousens teigia, kad iš termiškai apdoroto maisto pasisavinama ne daugiau nei 50% baltymų.

Kiek mums reikia baltymų?

Kiek per parą žmogui reikia baltymų nuomonės išsiskiria. Dažniausiai patariama 0.5 -1 gramą baltymų vienam kūno masės kilogramui. Sportuojantiems kartais reikia daugiau. Bet čia neatsižvelgiama į baltymų šaltinius, nes vieni baltymai yra pasisavinami geriau kiti blogiau, taip pat dar priklauso nuo individualaus organizmo.

Žmonės vartoja per daug baltymų

Dauguma žmonių (išskyrus trečio pasaulio šalis) šiandieną vartoja per daug gyvulinės kilmės baltymų. Perteklinis baltymų vartojimas sukelia įvairias problemas: rūgština organizmas ir to pasekmė - organizmas ima iš kaulų kalcį, kad neutralizuotų susidariusią rūgštį.  Baltymų virškinimas apkrauna organizmą ir taip pat didelis krūvis tenka inkstams, nes inkstai pašalina baltymų virškinimo apykaitos produktus, tokius kaip šlapalą, šlapimo rūgštį, kreatininą. Nepanaudoti baltymai yra paverčiami į riebalus (jei tos kalorijos yra nesunaudojamos). Taip pat perteklinis gyvulinės kilmės baltymų vartojimas siejamas su daugeliu ligų: vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis (aukštas spaudimas, aterosklerozė - kraujagyslių susiaurėjimas ir sustandėjimas, kas taip pat yra viena iš padidėjusio kraujospūdžio priežasčių ir kt.

Gyvulinės kilmės baltymai sukelia ligas?

Kaip teigia vieno didžiausių mitybos tyrimo - “The China Study” autorius T. Colin Campbell , gyvulinės kilmės baltymų vartojimas sukelia daugelį chroniškų ligų. Buvo tirti Kinijos kaimo vietovių gyventojai ir tie, kurie valgė daugiausiai gyvulinių baltymų, dažniausiai sirgo vėžiu, chroniškomis ir kitomis vakarų šalių gyventojams būdingomis ligomis. Dar daugiau, T. Colin Campbell tegia, kad jei daugiau nei 1.5% kalorijų gaunama iš gyvulinės kilmės maisto, tai labai padidėja rizika susirgti vėžiu.

Čia vėlgi nesakau, kad jūs būtinai turite atsisakyti gyvulinės kilmės baltymų, bet tikrai patarčiau juos vartoti saikingai ir, jei vartojate, tai valgykite geros kokybės.

Gyd. D. Graham, kuris yra žalio maisto pasekėjas, taip pat teigia, kad baltymų reikia labai mažai ir užtenka, kad baltymai sudarytų 10% dienos kalorijų kiekio.

Baltymų kokybė prastėja

Šiandieną, nors daugelis žmonių baltymų valgo daugiau nei reikia, valgomų baltymų kokybė dažniausiai yra prasta. Tai yra dėl gyvulių auginimo sąlygų - gyvuliai šeriami jiems nenatūralia dieta, jie dažnai net nemato saulės, duodami įvairūs antibiotikai, kiti vaistai ir net augimo hormonai. Štai vidutinis mėsinės vištos amžius yra 40-50 dienų, kai natūraliai kaime auganti višta užauga per kelis mėnesius.

Pienas ir jo produktai yra pasterizuojami ir homogenizuojami, kas pakeičia jų struktūrą ir organizmas jų negali tinkamai suvirškinti. Taip pat, dėl intensyvios pienininkystės piene yra antibiotikų likučių ir net pūlių. Dėl pasikeitusios karvių dietos labai suprastėjo riebalų kokybė.

Kiaušiniai taip pat dažniausiai išgaunami iš vištų, kurios auga tinkliniuose garduose, nuolat
patirdamos stresą ir dar, kai nepadeda pakankamai kiaušinių, joms duodamas lengvas elektrošokas. Tiesa, jau yra laisvėje augančių vištų kiaušinių. O patys geriausi yra kaimiški kiaušiniai ir jų
trynys visada būna tamsesnis, ir tokiame kiaušinyje yra žymiai daugiau vitaminų.

Daugiau apie atskirus baltymų šaltinius ir jų kokybę kitą kartą.

Baltymų pasisavinimas

Baltymų vertę nulemia 3 veiksniai:

  1. Amino rūgščių derinys baltyme ir valgomų baltymų įvairovė.
  2. Baltymo struktūra ir molekulės dydis, nuo kurių priklauso virškinimas ir pasisavinimas. Kuo
    didesnė ir labiau koncentruota baltymo molekulė, tuo jis sunkiau suskaidomas ir pasisavinamas. Dideles baltymų molekulės dažnai būna nepilnai suvirškinamos ar visiškai nesuvirškinamos. Tai ypač būdinga kviečių (gluteinas), kukurūzų, sojos ir pieno baltymams. Ir būtent šiems produktams žmonės ir yra labiausiai alergiški ar jautrūs. Baltymų nevirškinimo simptomas yra blogas (dvokiantis) išmatų kvapas.
  3. Baltyminiame maiste yra medžiagų, kurios blokuoja ar apsunkina virškinimą. Pvz., riešutai yra sunkiai virškinamas maistas dėl juose esančių apsauginių medžiagų, kurios deaktyvuoja ar blokuoja virškinimo enzimus.

Skirtingi baltymai yra virškinami skirtingai ir skiriasi jų pasisavinimo koeficientas. Vienų šaltinių
baltymų organizmas sugeba pasisavinti geriau nei kitų. Pvz., pagal kai kuriuos šaltinius žmogaus organizmas sugeba pasisavinti tik 3% baltymų iš bičių žiedadulkių ir duonelės. Nepaisant to, net ir
tie 3% yra labai naudingi, nes turi visas amino rūgštis.

Yra keletas metodų, matuojančių baltymų kokybę:

Kjeldahl metodas matuoja baltymų koncentraciją maiste. Būtent naudojant šį metodą,
nurodomas baltymų kiekis maisto produktų etiketėje. Deja, šis metodas nėra tikslus, nes jis neparodo, kiek to baltymo yra pasisavinama.

Baltymo biologinė vertė. Ji matuojama pagal tai, kiek suvalgytų baltymų pasisavinama ir panaudojama audinių gamybai ar remontui. Nustatoma pagal tai, kiek iš suvalgytuose baltymuose esančio azoto yra pasisavinama ir kiek yra pašalinama. Bet problema yra ta, kad azoto kiekis priklauso nuo maisto paruošimo būdo.

Baltymo masės pasisavinimo koeficientas (Net protein utilization - NPU). Tai amino rūgščių pavertimo į baltymus organizme iš maiste esančių amino rūgščių santykis. Šis santykis gaunamas matuojant baltymų kiekį maiste ir kiek azoto yra pašalinama. Rodiklį gali įtakoti kurios nors amino rūgšties trūkumas organizme, dėl kurios azoto gali padaugėti ir tai taip pat gali būti viena iš podagros priežasčių.

Baltymų efektyvumo koeficientas. Jis skaičiuojamas kokio baltymų kiekio reikia kūno svoriui priaugti. Bet šis testas galimas tik laboratorijose su pelėm ir su žmonėmis tai labai sunku padaryti.


Straipsnis parengtas pagal:

http://www.jonbarron.com
newsletter

Http://www.naturalnews.com

http://www.paulnison.com

Knygą ‘The China Study: The Most Comprehensive Study of Nutrition
Ever Conducted and the Startling Implications for Diet, Weight Loss
and Long-term Health (Paperback)
by T. Colin Campbell

Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turite kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau (Kometarai būnant kitose šalyse pagal blogas.lt nuostatus neleidžiami, čia dėl spamo). Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas, ypač gyvenate svetur, nes ten  komentarai leidžiami. Ir taip pat per Facebook, kur dažnai įdedu nuorodas į naujai rastą aktualią informaciją.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark‘.

P.S.1 Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudingajūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiemsnusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy, BSc Nutrition

http://www.buksveikas.net/

Facebook


Rodyk draugams

komentarai (101) | “Baltymų svarba”

  1.   Yulius rašo:

    Ar sintetiniai vitaminai gali tureti apciuopiamu neigiamu poveikiu musu organizmui? Vistik jie yra patys elementariausi ir suprantamiausi farmacijos gaminami produktai, lyg ir nesiskiriantys nuo gamtoje surandamu elementu.

  2.   andy rašo:

    Visu pirma pasakysiu, kad 100% naturalus vitaminai randami tik maiste, o visi papildai yra padaryti laboratorijose, bet vieni yra gaminami sintetinant naturalias medziagias, o kiti, patys pigiausi gaminami is naftos ir kitus cheminiu medziagu.
    Ir as tikrai nenoreciau vartoti vitaminu pagamintu is naftos produktu.
    Taip pat net ir tu paciu vitaminu yra skirtingu formu.
    Multivitaminu kokybe galima nustatyti vien paziurejus i vit, b12 forma.
    Daugelis firmu naudoja pigia forma - Cianokobalamina. Ciano molekule yra toksiska. Taip pat sio formos vit b12 yra blogai pasisavinamas. Geros kokybės vit B12 turi būti methylcobalamin arba hydroxocobalamin.

    daugelis vit C yra gaminama kinijoje is kukuruzu. toks vit c (askorbine rusgtis ) yra prastos kokybes ir kai kurie zmones jam yra net alergiski. aukštos kokybės vit. C - 100% L-ascorbate.

    Geros kokybes vit D yra D3 - Cholekalciferolį
    , prasta ir blogai pasisavinama forma, kuria daznai deda i piena ir kitus maisto produktus , - D2 -Ergocalciferol.

    Dar prastos kokybes vitaminu kapsules ar ta****es yra pripildytos taip pagalbiniu medziagu, kurios apsunkina vitaminu pasisavinima ir daznai tokias kapsules ar ta****e tiesiog praeina pro virskinamaji trakta ir neduoduoda jokios naudos.
    Yra net toks testas. Reikia imesti kapsule ar ta****e i stiline vandens ir jei ji neistirpsta per 20-30 min tai reiskia, kad vitaminas yra sunkiai pasisavinamas. Aisku tai labai elementarus testas ir kai kada gali buti isimciu.

  3.   andy rašo:

    Nepaisant to, nei vienas net ir sintetinis vitaminas nepadaro tiek zalos sveikatai, kiek padaro net ir patys nekalciausi cheminiai vaistai. O absoliuti dauguma vaistu yra tiesiog nuodai, kurie tik valdo simptomus ir per ilga laika sukelia kitas ligas ir tada reikia dar daugiau vaistu ankstesniu vaistu sukeltiems simptomams valdyti.
    Vaistai yra tik farmacijos kompaniju pelnui, o ne zomniu sveikatai gerinti.
    Oragnizmas gali pagyti pats tik reikia tam sudaryti palankias salygas ir aisku duoti laiko.

  4.   Almantas rašo:

    Cia man kazkas naujo:
    (perteklinis baltymų kiekis paverčiamas į gliukozę, kuri nesunaudota paverčiama į riebalus). Ir dar kazkaip nedasikasiau, o kur gi vis tik baltymu perteklius, jei toks imanomas dingsta:)

  5.   Yulius rašo:

    Siuo atveju aktualus man butu magnio papildas. Juk tai vienareiksmis cheminis elementas su 12 protonu ir tiek pat elektronu, nieks jo netransformuoja. Vienintelis niuansas gal but jo isisvanimo klausimas.

  6.   Yulius rašo:

    Be to magnis ne vitaminas, o mikroelementas, maisto papildas vadinamas ar ne…

  7.   Sartorius rašo:

    Andy, rasai, kad "Oragnizmas gali pagyti pats tik reikia tam sudaryti palankias salygas ir aisku duoti laiko." ar tu tuo tikras? Kodel tuomet napagyja milijonai serganciu ivairiomis ligomis? Kas tos palankios salygos, kuriu deka galima stebuklingai atsikartyti ligu?

    2 Yulius, neleisk pinigu brangiem papildam, geriau su dilde magnio padrosk is lektuvo stabdziu daliu. Nuryji magnio milteliu, ir psio uzteks magnio visam gyvenimui :)

  8.   andy rašo:

    Almantai logika yra labai parasta, organizmui baltymu reikia tik tam tikras kiekio (pagal dauguma saltiniu max iki 1g vienam kunos mases kg, iskyrus kulturistus), o like baltymai(amino rugstys) , kurie yra napanaudojami raumenu ar kitu organu, enzimu gamybai yra tiesio paverciami i gliukoze, jei gliukoze yra nesudeginama tai ji virsta riebalais.
    Labai geras pavysdys yra baltymu papildu vartojimas, turbut visi zino, kad nesportuojant baltymu papildu vartojimas jokios naudos neduos ir augs tik riebalinis sluoksnis o ne raumenys. Tikiuosi paaiskinau suprantamai.

  9.   andy rašo:

    Yuliau magnis, kaip ir kalcis, yra makro elementas(ju organizmui reikia daug todel vadinami makro) . Bet ne visi mangnio papildai yra vienodi. Dauguma ju yra magnio hydroxidas , kuris isisavinamas labai blogai ir tik laisvina vidurius.

    O geriausios formos yra citratas, fumaratas, malatas ir askorbatas ar ionizuotas glycinatas (glycinate).
    dar magnio isisavinima pagerina kartu vartojams Choline Citrate.

    Taip pat gerai isisavinami taip vadinami 'Ultra trace mineral drops', tai yra drusku tirpalas, kuriame yra daugiausiai magnio, bet randami dar 78 mineralai.
    Jie atrodo taip
    http://www.bodykind.com/product.asp?CatID=187&ProdID=1319
    Bet jukiu budu tu is ten neprivalai pirkti, tik gali palyginti sudeti.

  10.   andy rašo:

    Daugelis zmoniu nepagyja del to kad gyjimui salygos yra nesudaromos- net ir sirgdami zmones ir toliau vartoja bloga maista, geria kava, piena, valgo saldumynus ir t.t, ir kai kurie net rukyti nesugeba atsisakyti.
    Priedo daugelis ju vartoja vaistus ir didelemeis dozemis. Visi vaistai labai sutrikdo organizmo biochemine struktura ir apie gyjima nera jokiu kalbu. Daugeliu atveju Vaistu vartojimas tai siuksliu slavimas po kilimu.

    As tikrai issitikines, kad dauguma zmoniu galetu pasveikti be jokiu vaistu tik reikia nustoti valgyti ir gerti visoki bruda, trumpas pasnikavimas taip pat padetu, bet aisku reikia daryti atsargiai.
    Sergantys zmones badauja lasteliniame lygyje - truksta ivairiu vitaminu, mineralu, geros kokybes riebaliniu rugsciu.
    Ir jiems geros kokybes papildai, bei geros kokybes reibalai kaip semenu aliejus, zuvu taukai butu labai reikalingi. Bet velgi galima apseiti ir be papildu.

    Yra tik viena liga blogai funcionuojanti ar nefuncionuojanti lastele/lasteles ir dvi priezastys - toksiskumas ir nepakankamumas/trukumas.
    Pasalinus toksinus ir duodant trukstamas medziagas daugelis ligus isgyja, bet aisku tam reikia laiko, pastangu ir noro.

    daugiau apie viena liga galit paskaityti
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/359337/viena-liga-ir-daug-vardu.html

  11.   Sartorius rašo:

    Andy, vargu ar zmogui nustojus valgyti ir gerti bruda jis pasveiktu nuo sunkiu ar lengvesniu ligu. Problema tame, kad liga atejo todel, kad zmogus daug, daug metu valge slamsta, ko pasekoje buvo uzterstas kunas, audiniai, kraujotaka. Maistas ir yra pirmine ligu priezastis ir tik nutraukus junk'o vartojima sveikata neateis arba laukti teks daug, daug metu, kol organizmas issivalys. Organizmas nesusitvarko su ligomis todel, kad viskas mobilizuota siuksliu (toksinu) valymui ir pasninkavimas neduos laukiamu rezultatu. Tavo atvejis kitoks, tu nesergi nes tavo toksinu kiekis zemas ir kunas susitvarko pats su ji puolanciais virusais ar bakterijom.

  12.   andy rašo:

    Daug Magnio turi kakavos (cacao) pupeles. Taciau del ju yra skirtingu nuomoniu. Vieni teigia kad tai labai geras maistas turintis labai daug antioksidantu, kiti sako kad jo vartoti nereiketu del juose esancio Theobromine ir kofeino.
    Taip pat magnio turi braziliski riesutai.

  13.   andy rašo:

    Astmos simptomus paastrina chloras todel patarciau nuspirkti vandens filtra kuris pasalina chlora ir kitus vandenyje esancius chemikalus. Ir duso filtral, nes daug chlora gaunama prausiantis siltu vandenius. Duso filtra galima gauti uz keliasdesimt $.

    Taip pat reikia vengti hidrogenizuotu(transfat) riebalu , kurie randami margarinuose, tepiuosiuose misiniuose ir daugelije kitu produktu. Ir jie daznai buna uzmaskuit rasant - augalinis aliejus ar augaliniai riebalai, kurie labai daznai buna hidrogenizuotu riebalu formoje, nes tokie riebalai labai prailgina galiojimo laika.

    Hidrogenizuotu rienalu reikia vengti ir sergant artritu, nes yra manoma, kad sie riebalai del oranizmo nesugebejimo ju tinkamai suvirskinti atidedami i sanarius, taip pat silpnina imunine sistema.

    Astmos ir artrito atvejais reikia vengti cukraus, nes cukrus slopina ir silpnina imunine sistema.
    daugiau apie cukraus zala
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/361808/cukrus-legalus-narkotikas.html

  14.   andy rašo:

    Na jei nepasveiks tai jau sveikata ir savijauta tikrai pageres ar bent jau simptomai palengves.
    Velgi tvirtai tikiu , kad norint pakankamai galima isgydyti labai daug ligu ir net tu kurias siuolaikine medicina laiko nepagydomoms.
    Yra labai daug atveju kai zmones pakeite mitybe ir gyvenim stiliu, isvale organizmas isgyde ketvirtos stadijos vezi, ivairias alergijas , isvale kraujagysles, isnyko artrito ir II tipo diabeto simptomai.
    Aisku sena ant mirties slenkscio esanti zmongu 'atgaivinti' bus sunku, bet net ir tai yra imanoma.
    Beje buvo idomus atvejis kai ligonineje gydytojai nusprende kad zmogui nebera vilties isgyventi ir jam nutrauke visus vaistus, gydytoju nustebimui zmogus pradejo jaustis daug geriau ir po kiek laiko visiskai pagereja ir buvo isleistas namo , tai tik dar vienas irodymas, kad vaistai yra toksiski nuodai ir ju nestokoja nei vienas organizmas

  15.   Sartorius rašo:

    Pilnai sutinku, "simptomu salinimo medicina" negali isgydyti zmoniu, o tik kenkia.

    Taciau, negaliu suprasti tavo simpatijos papildams. Juk tai ta pati farmacija tik "avies kailyje". Kodel zmogaus organizmas negauna gelezies jei geria daug vandens is surudijusio vandentiekio? Kodel nepakanka padrozti dilde magnio ar cinko ir su sumustiniu neprarijus?
    Tikriausiai todel, kad organizmas neisisavina neorganiniu junginiu (papildai ir yra tokie). Mums reikia gelezies kuri yra spinatu lapuose ar magnio aguonose, mes nemokame naudingai panaudoti neorganikos, ta moka tik augalai.

  16.   andy rašo:

    Idealia geriausia viska gauti su maistu ir jokie papildai nepakeis blogos mitybos ir blogu iprociu. Deja siandiena del intensyvios zemdirbystes absoliuciai viska su maistu gauti sunkoka, nes zmedirbiai pagrinde naudoja azota, kali ir fosfora. todel geros kokybes papildai gali buti naudingi. Ypac issivyscius ligoms, kai vitaminu ir mineralu bei riebaliniu rugsciu trukumai yra labai zymus.

    Tikrai neagituoju vartoti daug ivairiu papildu ir juo labiau prastu.
    Ir visada stengiuosi nurodyti augalini naturalu saltini.
    O tokie kaip linu semenu aliejus ar zuvu taukai yra kaip maistas ir ju papildais nelaikyciau.

    Dar gelezis ir kitu vitaminu yra dilgelese,kuri yra labai naudinga sveikatai, tik reikia vartoti atsargiai esant padidejusiam kraujo kresumui.

  17.   andy rašo:

    Dar del papildu, tai nesutikciau, kad papildai yra ta pati farmacija, nor panasumu aisku turi.
    Papilduose bent jau buna to ko organizmui truksta , bet aisku vitaminu ir mineralu formos siek tiek skiriasi nuo naturaliai esanciu maiste. Taip pat daugelis papildu turi pagalbiniu medziagu, kurios organizmui yra visiskai nereikalingos. Bet kaip sakiau turbut nei vienas tinkamai vartojamas papildas nepridarys tiek zalos kiek pridaro sintetiniai vaistai.
    Taciau ivairus papildai ir melagingi pazadai taip pat gali buti pasipelnimo budas, kai zmogus griebiasi bet ko kad tik isgyventu ir visus papildus reikia rinktis labai atsargiai, nes dauguma papildu duoda mazai naudos ir tik tustina zmoniu kisenes, jau geriau tuos piningus isleisti geram naturaliam maistui.

  18.   Petras rašo:

    As tai irgi papildus priskiriu prie visu vitaminu ir kitu farmacijos pramones produktu… Reikia geriau stengtis ieskoti ne geros kokybes papildu, o geros kokybes maisto, gi elementaru…
    Andy, ka manai apie Dr. Mercola straipsnius? Dabar dazniausiai juos skaitau, mano galva gana neblogai raso :)

  19.   andy rašo:

    Petrai jums tikrai pritariu, kad pirmiausiai reikia ieskoti geros kokybes maisto, kurio deja vis sunkiau ir sunkiau rasti.
    Mercola pateikia gera ir naudinga info ir as ji pastoviai skaitau. Tik stai jo tie kuno mitybos tipai atrodo truputi migloti. Beje jis taip pat stumia nemazai papildu ir kai kuriu kokybe tikrai ne pati geriausia.

  20.   Almantas rašo:

    geros kokybes maistas :)))))….musu supratimas apie ji jau filosofinis klausimas…bet viskas realybeje remiasi i tai, kiek zmogus isgyvens kokybisku metu…. ta prasme darbingu ir sveiku. Nepilnaverte mityba reikia kazkuo papildyti…vienintele iseitis…gyventi ten, kur ilgaamziu krastas, kita iseitis, stengtis kad salygos ir mityba butu arciausiai tu salygu, kur zmones sveikiausi ir ilgiausiai gyvena ir perimti ju gyvenimo buda. Dabar paziurime kokie tai krastai…. na tikrai ne ten, kur valgo ryzius ir darzoves…. o tai yra kalnai… siaure…prie juru(ta prasme zuvis…), t.y gyvulines kilmes baltymai ir riebalai,- anglies minimaliai :)

  21.   Petras rašo:

    Andy, va as tu mitybos tipu irgi nelabai suprantu… Bet tikrai tikiu, kad neuztenka sveika maista valgyti, dar jis greiciausiai ir kazkaip turi buti derinamas tarpusavyje… Kas vienam sveika kitam gali buti tikrai nesveika…
    O isvis man auksciausio lygio maistas yra uzaugintas pacio manes arba mano seimos :) Net parduotuveje pirkdamas ekologiska negali zinoti kas kaip ir 100% pasitiketi augintojo sazine…
    O del stengimosi valgyti gera maista, pastebejau, kad tam sugaistu daug laiko, kol sugalvoju ka valgyti, gaunu tai, pagaminu… Pagalvojus, tas uzima tikrai nemazai laiko, dar neskaitant kiek praleidziu laiko skaitydamas apie mityba ir pan… Nors man atrodo verta :D Buna ir labai greitai pagaminamo sveiko maisto, pvz neseniai pradejau valgyti ekologiskus vistu kiausinius zalius :D Visai nieko galiu pasakyti, ir dar pliusas, kad tikrai greita, tik pramusi luksta ir isgeri :) Vienu kartu du isgeriu ir gerai, galima toliau kanors daryt :D

  22.   andy rašo:

    Suntinku,kad reikia save stebeti ir ziureti kas tavo organizmui tinka ir kas ne.
    Zinoma pacio uzsiaugintas maistas yra pats geriausias ir toks dar pavinamas kaip super ekologiskas(super organic). Del nuolat augancios ekologisko maisto paklausos ekologinio maisto standartai krinta, bet aisku jis daugeliu atveju vis tiek geresnis nei intesyvios zemdirbystes metodais uzaugintas.
    Del sugaistamo laiko tai manau del sveikatos ir geros savijautos tikrai verta, nes valgant greita maista veliau gali tekti daug laiko pralesiti ligoninese ar lovoje negaluojant.
    Siuo metu vyrauja tokia tendencija , kad zmones visur skuba lekia nori uzdirbti kuo daugiau piningu, ir i sveikata demesio nekreipia, deja po kurio laiko tuos sutaupytus piningus tenka isleisti gydytojams ir vaistams.
    Taip pat valgant kiek galima daugiau zalio maisto, gaminimas labai supaprasteja ir laiko tam daug nereikia.

  23.   pegasus rašo:

    straipsnis patiko ir komentarus idomiai pasiskaiciau.na kas del sveikos mitybos klausimas tikriausia kaip gyvenimas…atsakymo vienareiksmio nerasim…kiekvienas organizmas priima maista savaip.kaip kad buvo mineta jog sunku nuolat galvoti ka tu valgai ir su kuo ir atrodo, kad ir kaip tu stengies viskas gaunas kaip turi buti, o ne kaip noretusi…kad ir kaip butu keista…ir genetikos tikriausia nepakeisi sveika mityba,,,aisku kvaila tam viska suversti kalte, taciau….
    noretusi daugiau suzinoti apie sveika gyvensena ir jos niuansus.. butu malonu jei autorius galetu pasidalinti savo patirtimi.
    libidodominandi@gmail.com

  24.   andy rašo:

    Sutinku kad nera vienos teisingos dietos and mitybos stiliaus. O stai del genetikos tai kaip jau ne karta minejau ji yra per daug sureiksminama, nes kaip rodo tyrimai labiausiai leme aplinka ir gyvenimo budas o ne genai, nes dauguma genu ramiai sedi uzkulisiuose tol kol jiems nesudaromos palankios salygos pasireiskti (valgoma blogas maistas, nesportuojams, rukoma t.t).
    O kaip kalbama apie seimos nariu paveldedjima ir ligas tai daznai nulemia ne patys genai, bet ir paveldeti gyvenimo igudziai iri ypac mitybos.

    Del asmenines patirties tai kaip ir sakiau anksciau, nuo praejusiu metu pagrinde valgau vien zalia sviezia, nevirta maista - pagridne vaisiai darzoves, plius seklos, riesutai ir dar kai kada zali kiausiniai. Tai darau jau 9 men ir jauciuosi puikiai, visada turiu pakankamai energijos ir entuziazmo.
    Nesakau , kad sis mitybos stilius yra past geriausias ir visi ji turi sekti, priedo jis kainuoja daugiau nei valgant grudinius produktus (kuriu pries tai vartodavau labai daug), taip pat kiek esu girdejes lietuvoje atveztu darzoviu kokybe yra ne kokia.
    Bet tikrai rekomenduociau valgyti kuo daugiau zalio nevirto maisto , nes juose yra enzimu. O apie enzimu svarba esu rases
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/410182/enzimu-svarba.html
    Tikiuosi atsakiau i jusu klausima, jei ne tai paklauskit specifiskiau.

  25.   Sartorius rašo:

    2 pegasus, o as manau, kad idealus mitybos budas egzistuoja, taciau cia musu nuomones su blogo autorum nesutampa :)
    Mano mityba is esmes analogiska Andy, stazas puse metu, gal tik gyvulines kilmes produktu nera ir dar sis tas neesminio.
    Andy, jau minejo kaip judeti link sveikos mitybos. Idesiu ir savo trigrasi :)
    Manau, kad pereidineti reikia etapais, isjungiant tam tikro tipo produktus:
    1. Visas perdirbtas (processed) nenaturalus maistas: traskuciai, cocacolos, ketchiupai, koncervai, tortai, pyragaiciai etc.
    2. Visi pieno produktai, miltai ir kruopos.
    3. Termishkai apdorotas maistas.
    4. Mesa (ir zuvis).

    P.S. Flood'inti nereikia, cia tik mano asmenine nuomone :)

  26.   andy rašo:

    Gerai, kad ir kiti pasidalina mintimis apie savo mityba ir gyvenima.
    Ir kaip nekarta sakiau jus nebutinai turite su manimi sutikti.

    Ir Sartorius gerai pastebejo,kad keistis reikia palaipsniui , nes tik nedaugelis sugeba radikaliai pakeisti is karto.
    Ii pirmiausia reikia eleiminuoti rafinuotus produktus kaip cukru, baltus miltus ir ju gaminius, greita maista, putojancius gerimus bei kitas siuksles(junk food). Eliminavus vien siuos produktus bus didelis zingsnis geros sveikatos link.

    Jei kyla pagunda valgyti koki nors nelabai sveika produkta, pries valgant visada reikia saves paklausti. Ar valgymas sio produkto priartins mane prie tikslo (pvz buti sveiku, gerai jaustis, suleikneti, vel itilpti i kazkada nesiotus dzinsus ir t.t.) ar nutolins.
    Nes daznai valgoma betkas net nepagalvojant apie pasekmes

  27.   Petras rašo:

    Norit pasakyti, kad kruopos, tokios kaip grikiai, rudi ryziai, avizos, ir pan. yra blogai? Nemazai kosiu valgau is ju virtu…

  28.   andy rašo:

    Del kosiu, daugelio teigimu, jos yra naudingos, su salyga, kad jas verdate ne su pienu o vandenyje.

    Zalio maisto pasekejai kaip ir kito virto maisto nevalgo. sekant si mitybos stiliu gaunasi , kad koses nera sveikas nes tai negyvas maistas.
    Bet visais kitais atvejais visu grudu koses vienas geresniu maisto produktu.

  29.   Petras rašo:

    Taip, verdu vandenyje, ir dazniausiai issivires idedu gabala sviesto (gal tai skaitosi nesveika, nes visgi, tai pieno produktas? Beje, sviestas naminis, namu salygomis darydas is organinio pieno) Beje, galvoju gal geriau kose ne virti, o tiesiog palikti vandenyje kokia 12 valandu isbrinkti, ziuriu, kad efektas panasus gaunasi, tik isvengiama aukstos temperaturos poveikio… :)

  30.   andy rašo:

    naminis svietas tai nieko tokio, jis daznai geriau nei dauguma rafinuoti ir su visokiais chemikalais deodoruotais bei filtruotais aliejais.

  31.   andy rašo:

    Bet per daug riebalu nereikia, nes didelis riebalu kiekis blokuoja insulino priejima prie gliukozes ir taip glucose ilgiau uzsibuna kraujyje ir reikia daugiau insulino.

  32.   Zuvis rašo:

    Juokinga kai kaikurie komentatoriai net zuvies siulo atsisakyt. Pazvelkim i zmogaus prigimti - tai visaede butybe, todel jam reikia ivairaus maisto, tame tarpe, zinoma, ir mesos, jau nekalbant apie zuvi. Diskutuotinas dalykas tik tam tikro maisto kiekiai, valgymo daznumas ir pan.
    Sveikiausia turbut nieko nevalgyt.

  33.   andy rašo:

    Mesos valgyti ar nevalgyti yra asmeninis jusu ir kiekvieno pasirinkimas.

    del zuvies tai jos resursai labai isseke ir priedo daugelis vandenu yra labai uztersti, todel valgant zuvi gaunate sunkiuju metalu ir kitu toksinu doze.

    Beje mesos valgymas vienas labai zalingas aplinkai, nes ruosiant mesa suvartojama labai daug vandens, ir kitu resursu. Priedo yra zudomi nekalti gyvyleliai, nekalbant jau apie pasibaisetinas salygas , kuriuose jie auginami ir seriami antibiotikais hormonais ir kitoki ugenetiskai modifikuotu brudu.

  34.   andy rašo:

    Visiems mesos megejams suliau pasiziureti video
    supermarket secrets
    http://video.google.com/videosearch?q=supermarket+secrets&emb=1&aq=f&aq=f#
    1 ir 2 dali.

  35.   Zuvis rašo:

    Sutinku del vegetariniu nuostatu, del gyvunu zudymo, del poveikio aplinkai, del prekybos centru nesvaros ir pan. Bet gera mesa turi naudingu elementu, tuo labiau zuvis. Kai kurie elementai tiesiog nera pamainomi. Tarkim zuvu taukai (Omega-3) ar fosforas. Irodyta, kad vartojant didesnius kiekius zuvies, maziau sergama sirdies ligomis (pvz skandinavijos salyse, taip pat ypatingai Japonijoje, Islandijoje) sergamumas ir mirtingumas nuo sirdies ligu yra net kelis kartus mazesni, gyvenimo trukme ilgesne del gausiai vartojamu zuvies produktu.
    Tiesiog tai nenugincijamos tiesos, o isitikinimai ir poziuris ka valgyti, o ko ne yra kiekvieno asmeninis reikalas.

  36.   Petras rašo:

    Nu bet jeigu jau vandenynai uztersti, tai tada jau nieko nebeuztersto nebera, ir jau tada neimanoma nieko valgyti neuztersto…

  37.   andy rašo:

    Mesa kai kuriais atvejais gali buti naudinga, bet gyvyliai turi augti naturalai - karves esti zole, o nesoja ir hormonus bei antibiotikus.
    Vistos augti laisvai, o ne sugrustos po kelis 100tus tukstanciu tvankioje fermoje ir seriami hormonais, antibiotikais ir prastu maistu.

    Del zuvies tai sutinku, kad omega 3 yra labai naudingos, bet problema yra , kad zuvu resursai labai senka ir kaip jau sakiau vandenis tampa vis labiau uztersti.
    Viena studija parode, kad nepaisant uzterstumo zuvis dauda zimiai daugiau naudos nei zalos, bet velgi nezinau kokius standartus jie naudojo, taip pat viena studija ne visada 100% teisinga.
    O fermoje auginto zuvis tai tikrai bevertes, juose beveik nera omega 3 , nes jos seriamos visokiu brudu, priedo duodami antibiotikai ir jos galima sakyti gyvena savo ismatuose. Taip pat tos zuvu fermos labai tersia vandenis.

  38.   jzuk rašo:

    Na tikrai pasiskaičius visus šiuos komentarus pradeda atrodyti, kad geriausia nieko nevalgyt, nes viskas užteršta, kenksminga ir pan.

  39.   Petras rašo:

    Taip, tu teisus, nevalgyt tikrai butu sveika musu organizmui, nes tada leciau sentume :)

  40.   andy rašo:

    Geriausia valgyti tais ka naturaliai sukure gamta, o ne visokius rafinuotus , modifikuotus produktus, kuriu beje dabar dauguma.
    Zinoma nuo visko apsisaugoti neimanoma, bet daug ko isvengti tikrai galima tik reikia noro.
    Nes lengviausia pateisinti neveikluma ir nusimesti atsakomybe tai sakyti, kad viskas blogai, ir nieko negalima pakeisti. O daugeliu atveju pakeisti daug ka galima ir sveikata bei gyvenimo sekmes priklauso nuo jusu pasirinkimo.
    Todel reikia rinktis sveikata, o ne liga.
    Pries valgant ar gerent reikia saves paklausti ar sis maistas man prides sveikatos ir energijos ar jis greiciau susirgdins.

    Radau viena gera citata, 'kiekviena liga yra gamtos bandymas isvalyti nama'.
    Namas yra jusu kunas

  41.   Ghe rašo:

    Atrodo, kad norėdamas pavalgyti, gerą valandą prieš valgį turi mąstyti, ką, kaip ir su kuo…
    O ką jūs, Andy, manote apie paprasčiausią įsiklausymą į savo kūną, ir valgymą tai, ko jis nori? Tiesiog stebint savo savijautą pavalgius vienokio ar kitokio maisto, ar jį renkantis. Ta prasme, ar organizmas pats intuityviai "susiveikia" sau vitaminų, ar galima juo pasitikėti(nekalbu apie atvejus, kai ėdalo nori žmogus iš psichologiško prisirišimo)?

  42.   andy rašo:

    Klausity savo organizmo tikrai reikia, bet daugelis zmoniu visu pirma reikia savo organizma gerai pazinti, nes kitaip gausis kad organizmui reikia cukraus saldumynu ir dar kitokio blogo maisto.
    Suvalgius bet koki m aista jei yra kokia nauja organizmo reakcija i ji reikia butinai kur nors i savo dienorasti ar uzrazu knygute uzsirasyti.
    Taip galima atrasti kuriems produktams jus esate jautrus ar net alergiskas.

  43.   Ghe rašo:

    "visu pirma reikia savo organizma gerai pazinti, nes kitaip gausis kad organizmui reikia cukraus saldumynu ir dar kitokio blogo maisto."

    Labai paprasta tai daryti stebint savo emocinę būseną ir nežymius bendros savijautos svyravimus. Aš kažkaip pagavau tą kampą :D Visokio šlamšto dėl to net nebesinori.

  44.   andy rašo:

    Labai gerai , kad tu pagavai ta kampa, bet daugelis sito nesupranta.

    O emocinis valgymas labai populiarus, kai valgoma norint nuskandinti blogas emocijas, kaip pykti ,stresa , nusivylima, nemeile ir t.t.
    Deja emocinis valgymas veda i ligas.
    Ir bunant blogoje busenoje valgyti tikrai nereiketu, nes tada privalgoma per daug , nes nejaciamas sotumo jausmas, taip pat tokiose situacijose valgomas blogas maistas(dazniausiai)

  45.   liudis rašo:

    Zinau kad baltymai yra mesa,zuvis,kiausiniai,varske,ir.t.t Gal kas zinot koks dar maistas yra baltymai.man nesvarbu ar ,maistas turi daug baltymu ar mazai.Parasykit kas zinot.kuo daugiau.ACIU!

  46.   andy rašo:

    Baltymu dar turi riesutai(bet jie sunkai virskinami ir varoti saikingai, geriau dar pamirkyti 24 val pries valgant, taip pat riesutai turi daug reibalu), pupeles, soja, biciu ziedadulkes turi labai daug baltymu(daugiau nei mesa).
    Baltymu turi taip pat ir ivairius grudai ir bent jau Britanijoje, grudiniai produktai yra anras baltymu saltinis(po mesos).
    Beveik nera tokio produkto, kur butu vien baltymai ir be jokiu riebalu ar angliavandeniu, dazniausiai yra visi bet vienas kuris nors dominuoja.

    Ir net darzoves turi baltymu ir jei skaiciuosi pagal g per kalrojija, tai daugelis darzoviu tures daugiau baltymu nei mesa, bet yra viena problema, kad darzoves turi labai mazai kaloriju ir ju reiktu suvalgyti labai daug, kad sunkiai imanoma.

    Be kai kurie mano , kad zmogui uztenka net ir 30g baltymu per diena ir kiek kurie net ir raumenis sugeba uzsiauginti su tokiu minimaliu kieki. Nesakau kad tai tinka absoliuciai visiem, bet reikia su savimi eksperimentuoti.

    Beje daugelis zmoniu vartoja zymiai per daug baltymu, kas rustina organizma ir apkrana inkstus. Paprastam zmogui pakanka 50-60g per diena(vyram) ir 40-50g moterims.

  47.   andy rašo:

    Baltymu dar turi riesutai(bet jie sunkai virskinami ir varoti saikingai, geriau dar pamirkyti 24 val pries valgant, taip pat riesutai turi daug reibalu), pupeles, soja, biciu ziedadulkes turi labai daug baltymu(daugiau nei mesa).
    Baltymu turi taip pat ir ivairius grudai ir bent jau Britanijoje, grudiniai produktai yra anras baltymu saltinis(po mesos).
    Beveik nera tokio produkto, kur butu vien baltymai ir be jokiu riebalu ar angliavandeniu, dazniausiai yra visi bet vienas kuris nors dominuoja.

    Ir net darzoves turi baltymu ir jei skaiciuosi pagal g per kalrojija, tai daugelis darzoviu tures daugiau baltymu nei mesa, bet yra viena problema, kad darzoves turi labai mazai kaloriju ir ju reiktu suvalgyti labai daug, kad sunkiai imanoma.

    Be kai kurie mano , kad zmogui uztenka net ir 30g baltymu per diena ir kiek kurie net ir raumenis sugeba uzsiauginti su tokiu minimaliu kieki. Nesakau kad tai tinka absoliuciai visiem, bet reikia su savimi eksperimentuoti.

    Beje daugelis zmoniu vartoja zymiai per daug baltymu, kas rustina organizma ir apkrana inkstus. Paprastam zmogui pakanka 50-60g per diena(vyram) ir 40-50g moterims.

  48.   Ernesta rašo:

    Įdomi ir naudinga informacija. Ačiū

  49.   laura rašo:

    As ,tai manau ,kad isvis geriau nevalgyti tada bent bus ne per daug :D

  50.   Sefas666 rašo:

    Taigi betkuris norintis uzauginti ir tureti kazkiek raumenu, i diena suvalgo 2-3gr/1kg baltymo, taip gaunasi, kad 3-6kartus daugiau negu reikia, tai iseina, jog kulturizma - liga?

  51.   Andy rašo:

    Zmones uzusiaugina raumenu ir su 30g/ diena ir raumenys tikrai neauga virtuveje, :). O del kulturizmo tai daugelis tikrai alina organizma, nes vartojant tiek daug baltymu, labai apkraunai insktai ir priedo , kadangi kulturis vartoja visukias proteinu miltelius tai dar blogiau, nes esus skaites kad ju orgnizmas nepasissavina ir priedo jie labai tersia zarnyna.
    O visi pertekliniai baltymai paverciami i energija, ir jei ji nesunaudojama i reinalus. Bet baltymai yra labai neefektyvus energjios saltinis.
    Ir maksimaliai baltymy tikrai nereikia daugiau 1g-1.5g/kg, bet ir tai daugeliui per daug. Stai in uk zmonems rekomenduojama 56g vyram ir 45g moterims, bet ir tai daugelis valgo apie 90g ir net daugiau. Ir beje kuo daugiau baltymu valgoma, tuo daugiau reikia kalcio, kuri dazniausiai ima is kaulu ir butent del to amerikojo kalcio RPN yra didesne.

  52.   Sefas666 rašo:

    Sakai raumenys neauga virtuveje? Tai kodel pvz sitame forume: http://www.kulturizmas.net/forumas/ daugelis zmoniu mano kitaip? Daug ko pasieke sportininkai ir t.t. as tai zinau net is praktikos, 2 dalykai, mityba(70%) + sportas(30%) = raumenys.
    Nustatyta, kad vienu kartu zmogus negali pasisavinti daugiau nei 30-40gr baltimu, tai jei perteklius energija paverciamas, o sportininkai, ypac kulturistai ta energija tikrai isnaudoja, kadangi toks zmogus yra X kartu aktyvesnis, uz zmogu dirbanti 8h prie pc, tai jam automatiskai reikia vitaminu X kartu daugiau, kaip ir baltymu ir kitu medziagu. Kuo naudosi daugiau svaresnio baltymo su minimaliu angliu skaiciumi, tuo kokybiskesni (maziau riebaluoti) raumenys augs.
    Manau vartojant daugiau baltymu automatiskai privaloma vartoti daugiau darzoviu, o daugiau kaloriju sudeginantis(aktyvesnis) zmogus visko reikalauja daugiau, pas ji procesai visi greitesni.
    Kas del milteliu, esam visi visko girdeja ir visi turim pasirinkimo laisve(pagal galimybes), papildai ismaisyti vandenyje yra labai gerai ir greitai (yra visokiu rusiu) pasisavinami, butent del to sportininkai juos ir naudoja, nes nenori prarasti raumenu, pvz riebalo 1lb palaikyti uztenka 4baltimu, kai tuo tarpu raumens 1lb reikia 69lb baltymo.
    Viskas priklauso nuo zmogaus siekio, vieniems uztenka gyventi ramiai, kiti nori kazka pasiekti, kiti buti aktyvus, sportiski, gerai atrodyti, kiekvienam savo.

  53.   Andy rašo:

    Del baltymu yra visokiu nuomoniu ir nesakau , kad absoliuciai teisus.
    Bet kaip sakiau zmones sugeba uzsiauginti nemazus raumenis ir su 30g baltymu per diena. Kaip roger haesker, kuris valgo vien vaisius ir darzoves, plius truputi seklus ir riesutu.
    Zinoma jo raumenys nera kaip kulturisto, bet raumenu tikrai nemazai.
    Ir beje ant maziau proteino uzauginti raumenis yra daugiau kaip Bruce Lee , o ne kaip arnold swarchenegger, kuris beje raumenis uzsiaugino steroidu pagalba.
    I buten yra manoma, kad auginant raumenis reikia varotiti pakankamai kaloriju ir zinoima sportuoti, ir beje dideliu svoriu kilnojimas nera geriausias metodas, nes tada dirba tik atskiros raunenu grupes. GEriau dirbti su savo kuno svorius, nes tada itraukiami daug daugiau raumenu, kaip pvz, atsispaudimai.

    O del baltymu pasisavinimo, tai velgi yra visoki nuomoniu, bet daugelis sutinka, kad kuo daugiau varoatjama tuo pasisavinimas mazesnis.
    Ir beje visutiams zmogui, 2/3 naudojamu baltymu yra tiesiog perdirbami.

    Beje jei skaitai anglu kalba galia pasiskaityti dr. graham websita, jis yra dirbes su Tenisininke M.Navratilova ir kitais.
    http://foodnsport.com/blog.html
    Ir beje, kudykiai auga bene intensyviausiai, ir jiems pakanka 5-6% baltymu is motinos pienos (5-6 % kaloriju is baltymu).

  54.   Sefas666 rašo:

    Tikrai pasiskaitinesiu. Na kolkas visas sukauptas zinias bandau panaudoti ir tikrai pamaciau labai dideli skirtuma ir iveikiau isukius kelis, kuriuos sau issikeles buvau.
    Manau ka bedarytume svarbiausia atsisakyti blogo riebaluoto maisto, visokiu cipsu, alkoholio ir panasaus sh, as taip padariau, bet vistiek kartais per viena kita baliu nusizengiu taisyklems. Bet fizines jegas, sveikata, isvaizda pakeiciau 180 laipsniu ir tuom esu labai patenkintas.

  55.   Andy rašo:

    Taip svarbiausia yra vengti rafinuoto ir kitokio nenaturalaus maisto.
    Apie tai esu parases straipsni.
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/bloga-mityba-tiesus-kelias-i-ligas-10.html#comments
    O kad retkarciais nusizengi tai velgi saves nesmerk, nes svarbiausia yra tai ka tu darai kiekviena diena.

    Beje dar gali pasiziureti video apie raw food athlete
    http://mattmonarch.blogspot.com/2009/06/raw-food-athletes-episode-150.html

  56.   artioma rašo:

    super!

  57.   Gerda rašo:

    Kai organizme per daug baltymu, kas tai gali buti?

  58.   andy rašo:

    Jei valgoma daugiau baltymu nei reikia tai jie arba sunaudojami kaip energija, arba jie energijos pakanka paverciami riebalus. Bet perteklinis baltymu kiekis nera gerai, nes virskinant ir skaidant balymus susidaro medziagu apykaitos produktai kaip urea, kuris turi buti pasalinama per inkstus ir tai juos labai apkrauna. Priedo tai sumazina kuno Ph ir jam neutralizuoti organizmas turi imiti kalci is kaulu, todel vartojant daug baltymu ( moterims daugiau nei 45g per diena, bet ir cia gali buti per daug) padideja osteoporozes ( sumazejes kaulu tankis ir padidejes trapumas ir rizika luziams). Todel amerikoje buten del didelio baltymu kiekio vartojimo kalco rekomenduojama paros norma yra didesne nei daugelyje kitu saliu.

    Ir beje is virto maisto baltymai ( amino rugstys) pasisavinamos daug blogiau nei is zalio naturalaus maisto. Todel zalio maisto atstovai teigia, kad valgant zalia naturalu maista uztenka net ir 20-30 g per diena, nes tada geriau pasisavinamos. Priedo Dr. David Jubb teigia, kad baltymus kaip ir kai kuriuos mineralus bei vitaminus sintetina zarnyno flora, su salyga, kad ji yra geroje bukleje.

  59.   antanis rašo:

    andy,
    gal girdejai apie proteinus,kurie suteikia visas 22 amino rugstis-statybines medziagas,reikalingas sveikoms lastelems?Apie tai kalba Diane E.Clayton,Ph.D.biochemijos mokslu daktare,mitybos specialiste,kuri lapkricio men planuoja atvykti ir i Lietuva.

  60.   andy rašo:

    Negirdejau, bet proteiny papildu ir bendrai proteinu verte mano ziniomis yra labai pervertinta.

  61.   antanis rašo:

    Apie mano pamineta proteinini gerima(baltimini kokteili)”NUTRICHACE” pazistama farmacininke pasake-cia itin geras gerimas ir tiems,kurie netoleruoja sunkiai virskinamu baltymu,nes jie esa jau”suvirskinti” ir organizmas gauna paruostus isisavininmui baltymus.Tai ypatinga pagalba nevalgiems vaikams,senyvo amziaus zmonems,ligoniams po sunkiu operaciju,i.reikalingi ir sportuojantiems.

  62.   Iwa rašo:

    Andy gal galetum parasyti savo savaites meniu, kiek ir ko suvalgai taip pat kokius papildus, aliejus ir t. t naudoji, jei nesunku atsiusk i emeila.
    Dekui.

  63.   justina rašo:

    Ar imanomas raumenu auginimas be gyvuliniu baltymu? Nevartojant mesos, zuvies, pieno produktu, tik augalini maista?

  64.   andy rašo:

    Imanomas, bent jau kai kuriems. Yra net raw foodistu, kurie valgo vien zalia maista ir uzsiaugina gana didelius raumenis.

    Is augaliniu gana geras baltymu saltinis yra kenapiu seklos, tai pat spirulina , chlorela, biciu duonele. Taip pat zalios spalvos darzoves.

    Bet priminsiu , kad raumenys neauga virtuveje ar prie stalo :D.

    Del meniu as tau gal kita savaite atsiusiu truputi, nes dabra man reikia pabaigti keleta darby universitetui.

  65.   justina rašo:

    Butu malonu,Andy, aciu.Nes dabar mane treneris terorizuoja, kad valgyciau mesa, varske ir pan..:)
    O as mazdaug pries pusmeti perejau prie vegetarines mitybos, beveik veganines ir jauciuosi daug geriau. Nors jis pastoviai man kartoja, kad atu truksta baltymu ir raumenys neaugs niekaip be gyvulines kilmes.

  66.   Iwa rašo:

    Andy,meniu jau laukiu!:) bet, zinoma, palauksiu kiek reikes…

  67.   andy rašo:

    Na velgi gera savijauta turi buti preoritetas o net raumenys. Taip pat kaip sakiau moterims raumenis uzsiauginti yra sunkiau nes jos turi labai mazai testosterono. Ir beje moterims turi daugiau riebalu, ir jei yra reikalingi. Minimalus procentas palaikyti menstruaciju ciklui yra apie 22%, jei reibalu kiekis sportuojant sumazeja per daug tai gali suktrikti menstruaciju ciklas, kas daznai atsitinka profesionaliai sportuojancioms moterims.
    Ir beje su keleta kartu girdejes, kad veganu ir vegetaru raumenys yra mezesnis, bet jie buna stipresni, sugeba daugiau pakelti.
    Jei supranti anglu kalba tai gali pasiskaityti apie Roger, kuris turi gana nemazus raumenys valgydams vien bananus , plius kiti vaisiais zalios darzoves ir truputis reisutu. Bet kaip sakiau moterims bus yra sunkiau.
    http://rogerhaeske.com/?page_id=179
    Ir beje panasia dieta as kuri sekiau apie 2 metus, bet paskutiniu metu sumazinau vaisius ir itraukiau daugiau riesutu, seklu, plius spirulina ir chlorela. Nes man pora testu parodo ( gyvo kraujo analize) , kad gali trukti baltymu. Pagal tao 80-10-10 dieta as suvartodavau tik apie 20-30 g baltymu per diena ir kai kuriems tai gali buti per mazai.
    Dar gali pasiziureti dr Graham, kuris kaip tik ir yra deitos 80-10-10 autorius. 80% kaloriju ir angliavandeniu ( vaisiai) , 10 is riebalu ir 10 ir baltmu, cia apytiksliai ir procentai gali trutputi svyruoti i viena ar kita puse. Jis yra diebes su sportininkais ir pats aktyviai sportuoja. Bet velgi si dieta ne visiems tinka, ypac tiems kurie visa diena sedi prie kompo ar TV. Ir kaip sakiau kai kuriems gali buti per mazai baltymu, moterims gali trukti ir riebalu. Taip pat gali buti per daug cukraus, del kurio si dieta daznai kritikuojama.
    http://foodnsport.com/

    Bet kaip ne karta sakiau reikiai eksperimentuoti ir ziureti kas tau tinka ir kas ne

    Del mesos ir pieno produktu tai jei jau juos vartoji tai bent jau rinkis is kaimisku, nes parduotuveje parduodama mesa yra labai prastos kokybes, jie dar nematei sio laidos tai paziurek kaip paruosia mesa.
    http://www.balsas.lt/video/377695/paskutine-instancija-2010-03-02
    O pieno produktai turi antibiotiku likuciu, puliu, taip pat pasterizavimas pakeicia pieno struktura ir padaro labai sunkiai virskinamu.
    Preido pieno produktai skatina gleiviu gamyba.
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/pienas-sveikatos-saltinis-ar-ligu-sukelejas-2.html

    Is gyvyliniu baltymu bene geriausi yra kiausiniai, bet velgi reikia is patikimo saltinio, geriausia kaimiski. Nes garduose laikomu vistu kiausiniai buna prastesni ir priedo joms duda antibotikus ir kita bruda.
    Valgyti galima ne zalius arba skystai virtus.

    Taip pat dar svarbu kad valgant proteinus juos suvirskintu, ypac gyvylinius kurie sunkiau virskinami. Nes dauguma zmoniu stokoja arba gamina nepakankamai skrandzio rugsties, todel galia vartojant daugiau baltymu truputi uzsilasinti citrinos , arba net vartoti skrandzio rugsties papildus, o bene geriausia yra valgyti su raugintais kopustais.

  68.   justina rašo:

    Aciu,Andy, uz issamia informacija. Gyvuliniu produktu mazai vartoju, nes sveiku be priedu isigyti lb sunku, o kisti i save visus tuos hormonus, antibiotikus ir pulius nesinori… bet, aisku, baltymu tokiu atveju maziau gaunu.
    Beje, darzoves prie sunkiai virskinamu baltymu taip pat veikia kaip fermentai ir gerina ju virskinima.
    Dar vienasa klausimas. Kadangi kvieciai nerekomenduotini kaip glitimo turinti medziaga, tai kaip tada su daigintais kvieciais?

  69.   andy rašo:

    Del daigintu kvieciu, tai kai kurie kaip Dr. B.Clemente teigia, kad 95% zmoniu neturi problemu valgydami daigintus kviecius, bet zinoma su juo ne visi sutinka.
    TOdel jei nori juos vartoti tai gali pabandyti ir ziureti kaip organizmas reaguoja.

    Bet siaip kaip sakiau geriau daiginti ridikeliu, alfalfos ( liucernos), brokoliu seklas.

  70.   vilius rašo:

    Labas Andy.Aciu uz teikiama informacija ji labai naudinga..norejau paklausti del ankstiniu vartojimo(all sorts of beans neiskaitant sojos,ckickpeas and lentils) (tu ju kazkaip neuzsimeni)gal yra kokios priestaringos informacijos apie tai,pasidalink info jei ka zinai…ir dar daiginant ankstinius kas geriau isisavinama-virskinama daiginti ar virti ankstiniai?

  71.   vilius rašo:

    dekui is anksto.dar klausimelis..ar yra skirtumas tarp linu semenu kai jie sumalami nemirkyti vandenyje ar mirkyti (tik vienam kartui)l aciu is anksto

  72.   andy rašo:

    DEl ankstiniu tai velgi kaip ir past supranti yra ivairiu nuomoniu. Yra mananciu, kad dainginti beans yra sunkiai virskinami ir ju daigintu valgyti nereiktu.

    O del semenu tai idealiai geriau butu pamirkytus sumalti, nes tada deaktyvuojasi enzimu inhibitoriai, bet mirkytus bus labai sunku sumalti, ir as neturiu tokios malikles kuri leistu malti mirkytus semenis, tad as pirma sumaltus tiesiog uzpilu vandeniu.

    Taip pat daznai naudoju chia seklas, kurios pamirkius suminksteja ir jei gerai sukramtoma nereikia net malti.

  73.   Vida rašo:

    Viskas labai idomu ir teisinga.Atsisakysiu baltymu,mesos jau nebevalgau metus laiko,siek tiek lengviau jauciuosi.Sergu reumatoidiniu artritu.labai kamuoja si liga.Kaip nuo jos pabegti? Ka man galima valgyti? Darzoves,vaisius,kruopas.?Cukrus negerai,bet saldumynu labai norisi.Lauksiu kokiu nors patarimu.

  74.   andy rašo:

    Na visiskai baltymu atsisakyti nereikia.
    O saldumynus patarciau pakeisti vaisiais,
    Apie artrita ir uzdegiminius procesus nesenai parasiau atskira straipsni.
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/uzdegiminiai-procesai-kas-juos-sukelia-ir-kaip-juos-sumazinti-313.html

  75.   Vida rašo:

    Turint bedu su sanariais ,kaip suprantu,reikia atsisakyti gyvulines kilmes baltymu.Augalines kilmes produktuose ju yra ,ypac nemazai kruopose.Man taikomas biologinis gydymas.Jis man labai padeda,taciau ligos neisgydys,be to pasalinis poveikis gali buti baisus.Todel ieskau kitokiu gydymo budu ir kaip sau padeti.Pakeisiu savo mityba.Dabar valau kepenis burokeliu sultimis.Ar tai daryti 6dienas? Valgysiu tik vaisius,darzoves,kruopas.Poto laikysiuos mono dietos 10 dienu,tik vienos rusies kruopas.O ka jus,galvojate apie maisto netoleravima,mityba pagal kraujo grupe?

  76.   andy rašo:

    Apie sanarius ir uzdegiminius procesus neseniai parasiau atskira straipsni
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/uzdegiminiai-procesai-kas-juos-sukelia-ir-kaip-juos-sumazinti-313.html

    Kruopas galite valgyti ir Dr. McDougall studija parode, kad mazai riebalu turinti dieta gali palengvinti ar net isgydyti artrita.

    Maisto netoleravimas yra didele problema, ypac tai pasakytina apie pieno produktus, gluteina, todel ju reiktu atsisakyti.

    Del kraujo grupes mitybos, tai kazkiek tiesos gal ir yra , bet vargu ar ji duos apciuopiamu rezultatu.

  77.   andy rašo:

    Nes jei paskaitysi keleta knygu, tai produktai gali skirtis, priklausomai nuo autoriaus.

  78.   Vida rašo:

    Dekui,uz tikrai naudinga informacija.Pasiskaiciau ir ten. Gaila,kad tik dabar tai issiaiskinau,bet dar gal pavyks pagerinti sveikata.10 metu vargau su sanariais . Operacijos,ivairus vaistai…O gydytojai tvirtina,kad niekas nepades,tai nepagydoma. Dabar turiu vilti…

  79.   Dovile rašo:

    Labas Andy,
    Labai maloniai nustebau netycia uzklydusi i tavo bloga, nes pati jau kuri laika gyvenu panasiomis mintimis ir skaitau literatura apie mityba, pvz, China study, the 80/10/10 diet ir pan.
    Neradau tavo bloge temos apie gyvunu maista, gal ka pasiulytum paskaityti - kokiu normaliu edesiu serti suni? Mano vyras raw mono vegan, mes su dukrele arti veganizmo, nuolat skaitau literatura siom temom, o va musu miela labradore eda sakykim geriausia LT sausa sunu edesi, bet man aiskiai matosi, kad jai butu daug geriau kazkas kito. Zinau, kad daug kas siuo metu maitina sunis raw meat, bet nezinau ar tai isties gerai, ypac kai supermarketu mesos kokybe tokia prasta. Sunims vegetarizmas turbut ne pati geriausia ideja (nors musu suo megsta viska)? Jei turi kokiu minciu, busiu dekinga!
    (Tikiuosi, kad nesupyksi, kad klausiu apie sunis, daug kam suo - tik prie budos vambryti, bet man - tai vienas mieliausiu zmogaus draugu:)

  80.   andy rašo:

    Na suni geriau maitinti zalia mesa, nes suo yra mesedis, o ne veganas.
    O tas sunu maistas tai trumpina vargssu sunu gyvenima, juos uzpuola visokios zmogiskos ligos - vezys, artritas ir tt. .Ir tada gerai pasipelno visokie veterinoriai, kurie veternarijos mokykloje yra ismokomi, kad zalia mesa sunims pavojinga. Bet velgi tas mokyklas remia sunu maisto kompanijos.
    Siaip ten mercola. com yra geros info apie sunu maista ir jus prieziura, jie ten taip pat propoguoja zalia mesa sunims ir neduoto to sunu maisto.
    http://healthypets.mercola.com/sites/healthypets/default.aspx

    Del China study, tai ji nera ideali, ten yra nemazai trukumu, bet zinoma yra geros info taip pat.

  81.   Dovile rašo:

    Aciu uz atsakyma! Teks turbut i turgeli sestadieniais keliaut, zalios mesos ieskot:)
    O kokius tu ivardytum China study trukumus, ar tau ji nelabai patinka todel, kad siulo tiesiog veganine mityba, o ne zaliavalgyste? - jei netingi gal bruksteletum pora zodziu cia ar i mano el. pasta. Ir kokiu autoriu knygos, tavo nuomone, labiausiai vertos demesio?

  82.   laura rašo:

    Sunims butinai reikia kaulu, nors karta i savaite nupirkit kaula pagrauzt. As niekaip nesuprantu zmoniu, kurie savo gyvunus maitina kombikormu, visokiais “pedigree” ir pan. Ir niekada neduoda jokio kito maisto. As suprantu, kad toks maistas gera iseitis kazkur isvykstant, kelionese ir pan, bet tikrai ne kasdienai. Jau auginu trecia suni, tai to sauso edalo nelabai net ir eda, kai nebent labai alkanas. As duodu savo suniuj viska ka pati valgau, pagardindama mesos gabaleliu, t.y. ivairios koses, darzoviu troskiniai, sriubos, butinai nors karta i savaite nuperku dideli kaula, duodu zalia, nevirta, kad matytumete tuo metu suni, koks tai jam delikatesas, be to ten labai daug mineralu..Duodu ir zaliu darzoviu, vaisiu, kiekviena diena. Numetu agurka, obuoli pagrauzt. Sodyboje pats suo pribega prie krumu uogu pasiraskyt, eda zole. Gyvunas jaucia labiau ko jo organizmui reikia. Dabar labai daug veterinaru, sunu stomatologu ir t.t.. visas verslas sukurtas naminiams gyvunams, mityba irgi. Visur reklamos apie sunu, kaciu edala, apie jame esancius vitaminus (sintetinius) ir po to reklamos apie ju gydytojus ir gydyma. Dabar net naminiai gyvunai kencia nuo dantu problemu, naturalioje gamtoje tokiu dalyku nebuna, gyvunu dantys buna sveiki, nes jie eda gera maista, turinti vitaminu ir mineralu. Mesedziai pagrinde gyva, zalia termiskai neapdorota mesa, kaulus. Zoledziai-gyvus, zalius augalus. Aisku to sunu, kaciu edalo yra ir geresnio, ir blogesnio, bet tas maximose parduodamas, tai tik skrandziui uzkimst..Manau kur kas sveikiau ir pigiau isvirt bliuda koses su mesos gabaleliu.

  83.   andy rašo:

    Na del China study, tai jei tu skaitai anglu kalba tai cia yra jos analyze.
    http://rawfoodsos.com/2010/08/06/final-china-study-response-html/
    http://www.westonaprice.org/book-reviews/thumbs-down/416-china-study.html

    Kaip sakiau sioje studyjoje/khygoje yra geru dalyku, bet tikrai nereiskia, kad ten absoliuti tiesas ir viskas tinka absoliuciai kiekvienam.
    Taip pat kai kurie tuose dvejuose vietose taip pat gali buti truputi perdeti.

  84.   andy rašo:

    Del knygu, tai ju yra labai daug ir beveik is kiekvienos ka nor gero galima pasiimti.
    Gana gera yra
    Timeless Secrets of Health and Rejuvenation, ANdreas moritz
    Bet yra daug kitu

  85.   sima rašo:

    Aciu labai uz geranoriska musu visuomenes svietima, labai issamus straipsnis ir komentarai - viska perskaiciau iki galo. Labai dekinga :)
    Andy, gal galetum pasakyti, kurie is sintetiniu vitaminu yra kokybiski? Skaiciau Tavo komentara, kokiu medziagu ieskoti, bet man kaip nechemikei pro viena ausi ieina, pro kita iseina, jei neuzsirasau. Vaistineje tektu kelias valanda su uzrasais praleist, kol kazka issirinkciau.

    Gal galetum pasakyti imones ar konkrecius vitaminu pavadinimus, kuriuose naudojami kokybiskesni vitaminai? Gyvenu ne Lietuvoje, tai nezinau ar pavyktu tokiu rasti, ebt buciau dekinga, jei pakreiptum tinkama linkme.

    Zinau, zinau, vitmainu geriau gauti su maistu, bet ziema nori nenori ekologisku vaisiu ir darzoviu asortimentas labai susiaureja, o dar laikausi siokio tokio mitybos rezimo, tai norisi saves labai nenuskriaust ir bent kartkartemis isgerti vitaminu. Gal galetum ka nors patarti, prasau?

    Labai aciu :)

  86.   Monika rašo:

    Kokia reikšmė organizmui Baltymų?

  87.   Andy rašo:

    Na balytmai turi labai placia reiskme organizmui, is ju isgaunamos a mon rugstys po to naudojamos gaminti ivarius kuno baltymus ir net tik raumenys, bet enzimus, hemoglobinui, albuminui, antikunius, kaulu matrixa, ir t.t.
    Bet velgi be proto baltymu vartoti nereikia, nes didele dali baltyymu organizmas tiesiog perdirba (tai yra sugeba panaudoti is naudo).
    Del kiekio tai vieniems reikia daugiau kitiems maziau, ir pats kiekis yra labai diskutuotinas yra labai skirtingu nuomoniu.

  88.   Monika rašo:

    Ačiū

  89.   VitaminasC rašo:

    man patiko toks paprastas ūkiškas apibūdinimas:

    baltymai tai plytos, angliavandeniai tai cementas kuris suriša tas plytas “namo” statyboje, o riebalai tai priedai į cementą :D

  90.   Edgaras rašo:

    Sveiki, Andy.
    O ar sojos produktai yra naudingi? Ar juos galima vartoti kaip alternatyva, pvz, karves pienui?

  91.   Aida rašo:

    Sveiki visi bendraujantieji,
    tik paskaičiusi apie baltymus radau tokių nesąmonių ir pseudomokslinių “atradimų”, kad net plaukai šiaušiasi. NEGALIMA skelbti tokios informacijos, nes dauguma čia pasisakančių neabejotinai ją priima kaip nediskutuotinai teisingą. P. Andy galiu pasakyti, kad įlindo į sritį, kurioje stokoja elementarių žinių. DNR sudaryta iš baltymų - nuo kada? Baltymai virškinami burnoje? Daržovės, kaip fermentų (enzimų) šaltinis????

  92.   Andy rašo:

    Na del DNR tu teisi ji yra is amino rugsciu. Bet as nerandu, kur as rasyciau, kad baltymai virskinami burnoje. O kad termiskai neapdorotas maistas turi enzimu tai tiesa, velgi ar jie pades virskinti baltymus diskutuotina, bet yra duomenu, kad ananas ar papaja turi enzimu/fermentu kurie padeda virskinti baltumus.

  93.   geextah rašo:

    o kurious kiausinius geriau valgyti ar zalius ar virtus/keptus. Tu sakei kad verdant juos ar kepant isnyksta naudingos medziagos, enzimai. Bet nuo zaliu galima uzsikresti salmonelioze ir jie sunkiau isisavinami. Kaip patartum kuriuos geriau valgyti?

  94.   laura rašo:

    Salmonelioze buna tik ant kiausinio luksto. Niekaip neuzsikresi jeigu svariai nuplausi muilu, soda, ar del viso pikto gali net spiritu nudezinfekuoti. Ir zalius tai geriausia valgyti tik tryni, baltymo nepatartina.

  95.   geextah rašo:

    o kodel? juk ten daugiausia baltymu

  96.   andy rašo:

    Jie zaliu nenorite valgyti tai galima valgyti skystai virtus, arba valgyti nevirta tryni, o baltyma trumpam imesti i karsta vandeni.
    Keptu tikrai nepatarciau , nes oksiduojasi cholesterolis, taip pat sugnaikinami kitos naudingso medziagos. Ir taip pat reiktu pirkti kaimiskus ar bent ekologiskus, , jei valgoma zalius tai reikia juos gerai su muilu nuplauti.

  97.   VitaminasC rašo:

    tai kad sako kad geriausiai pasisavinamas ir nieko nesugadinama jei kiaušinį valgai gerai išplaktą žalią. Nes verdant ovomukoidas denatūruojasi ir praranda savo antifermentines savybes ir toks baltymas jau įsisavinamas geriau, tačiau kietai virto kiaušinio proteinai taip pat sunkiai virškinami ir įsisavinimas prastas, todėl kiaušiniai turi valgomi trumpai virti – kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas. Tačiau gerai išplaktas kiaušinio baltymo ovomukoidas irgi denatūruoja ir nebeblokuoja tripsino.
    O nuo aukštesnės negu 41 laipsnis temperatūros prasideda oksidacija ir oksiduojasi cholesterolis, nuo 70 laipsnių jau stipriai oksidacija pakyla.

    taip kad arba silpnaivirtas, arba žalias bet plaktas gerai.

  98.   Neringa rašo:

    Neskaičiau visų komentarų, bet užkliuvo vienas:
    ”Cia man kazkas naujo:
    (perteklinis baltymų kiekis paverčiamas į gliukozę, kuri nesunaudota paverčiama į riebalus). Ir dar kazkaip nedasikasiau, o kur gi vis tik baltymu perteklius, jei toks imanomas dingsta.”
    Atsakymas nebuvo tikslus.
    Amino rūgščių perteklius skaidomas į azotą, amoniaką, šlapimo rūgštį, kreatiną ir išskiriamas į šlapimą - pertekliu pašalinam šlapindamiesi ir prakaituodami, o dalis likusių amino rūgščių kaupiama organizme riebalų pavidalu. Tačiau riebalų pavidalu kaupiama labai maža dalis, jei tokia lieka.
    Ir apskritai visą straipsnį dar būtų galima papildyti ir patikslinti, nes labai daug neaiškumų palikta - straipsnis neišbaigtas.

    Andy:

    Nereinga, pakartosiu, perteklines amion rugstys kuri nebereikia proteino sintezei, bus suskaidytos ir panaudotos energijai, jie tos energijos neisnaudosite greiciausiai bus atideta i riebalus. Yra glukogeninnes ir ketogenines amirno rugstys (vienos paverciamos i gliukoze, kitos i ketonus ir po to abu sie dariniai naudojami kai energijos saltinis; kai kurios amino rugstis gali buti ir ketogenines ir glukogenines). Tu teisi skaidant amino rugstis likes azotas pasalinams, paverstas is jusu minetus metabolistus pasalinamas, bet naudoti baltymus kaip energijos saltini yra labai neefektyvu, priedo apkraunamas organizmas, ypac inkstai, sumazeja slapimo ph, padideja sarminiu mineralu praradimas, ypac jei vartojama daug gyvuliniu riebalu.

    Taip pat reikia pazymeti kad didele dalis dienos amino rugsci poreikia yra is tiesiog perdirbtu baltumu, taip organizmas pastoviai perdirba: skydo ir vel gamina ivairius baltymus. Taip pat vartojant maziau baltymu organizmas prisitaiko juos naudoti efektyviau. Vartojant dideliais kiekiais suprasteja pasisavinimas.

    Kiek reikia baltumu yra skirtingu nuomoniu, yra kurie mano kad uztenka 0.6 g vienam kuno mases kilogramui, kiti mano kad reikia zymiai daugiau. Bet asmeniskai manau kad nereikia daugiau nei 1g vienam kuno mases kg, bet ir tai manau yra zymiai per daug. manau uztenka 40-60 g per diena.

  99.   Tadas rašo:

    Andy, pagirtinai puikiai nusimanai apie papildus ir vaistus. Vaistininkas- medikas tu gal? Super, super !

    Andy:

    Aciu uz komplimentus, nesu as vaistininkas, tik farmakologijos ir kai kriuos kitus su medicina susijusius modulius turejes. Bet dauguma info yra nes is universiteto, tiesiog daug skaitau , klausau ir t.t
    As turiu BSc Nutrition laipsni, cia baklauro laipsnis.

  100.   Martynas rašo:

    Gal patartumet, koki maista daugiau rinktis sportuojanciam norint priaugti siek tiek svorio, kad nereiketu vartoti baltyminiu papildu? Dekui

    Andy:

    Na paprasciausiai reiktu valgyti daugiau kaloriju, ir tam labai gerai vaisiai, ypac bananai, per diena galima suvalgyti 10-30. Angliavandeniai turi protein spearing effect (apsaugoma, kad raumenu mase nebutu ardoma ir naudojama energijai).
    pasiziurek foruma 30bananasaday.com
    Ypac sia tema Advice for body builidng diet

    Ir 80 10 10 Gladiators

  101.   Rugile rašo:

    Kaip gerai ,kad siandien atradau ,interneto platybese,toki puslapi. Andy tu nuostabus! Ir toliau sviesk zmones siais protingais straipsniais, taciau noreciau paklausti visgi kokio produkto baltymai yra geriausiai pasisavinami? Beje zadu pirkt baltimu papildus, nes atsibodo valgyt varske (joje labai daug baltymu, mano raumenys yra nunyke , nezinau kaip kapstytis, todel daznai valgau ,po 1 pak. per diena varskes) , o gal yra geresnis baltymu saltinis ir be varskes? O ka manote apie riesutu chalva? (50g chalvos yra 10g baltymu, neblogai, bet ar tie baltymai chalvos naudingi? gerai isisavinami?) Laukiu Jusu atsakymo :)

    Andy:

    Na norint tureti didesnius raumenis visu pirma reikia sportuoti, nebutina eiti i sporto kluba , galima namuose ivairius pratimus atlikti, kaip atsipaudimai, prisitraukimai ir t.t.

    Raumenims auginti neraikia ten labai daug ir tu baltymu, nes vartojant didelius kiekius sumazes pasisavinimas.
    Zmones uzsiaugina normalius raumenis valgydami vaisius ir darzoves, tik zinoma reikia valgyti pakankamai kaloriju.
    http://www.30bananasaday.com/forum/topics/811-gladiators?commentId=2684079%3AComment%3A2376357&xg_source=msg_com_forum
    Cia nei vienas nevalgo be proto baltymu, nenaudoja steroidu.
    Jei jau taip nori baltymu, tai naudok chia seklas/salvia hispanica, kanapiu seklas, taip pat daug baltymu turi lesiai. Is bedos galima butu naudoti kanapiu/hemp proteina arba ryziu proteina, bet nemanau kad jie butini.

    Raumenis taip pat gali neaugti , del sumazejusio testosterono (net ir moterim) kiekio ir padidejusio estrogenu kiekio.

    Del chalvos tai ten pakartu gaunama pakaitintu riebalu ir tokiu riebalu geriau venti, nes kaitinamos nesociosios riebalines rugstys greitai oksiduojasi.

Rašyk komentarą