BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ksilitolis apsaugo dantis

Kas yra ksilitolis?

Ksilitolis (Ksilitas, angliškai Xylitol) yra cukraus rūšis, bet tai ne tas pats, kas visiems žinomas cukrus - gliukozė ar sacharozė (gliukozė+fruktozė). Skirtingai nuo daugelio kitų cukraus rūšių, ksilitolis turi tik penkis anglies atomus, kai gliukozė turi šešis. Priešingai nei kiti cukrūs, ksilitolis turi antibakterinį/anti-mikrobinį poveikį ir apsaugo dantis. Jis suardo bakterijų kolonijas ant dantų paviršiaus ir taip sumažina apnašų susidarymą ir skatina dantų remineralizaciją. Tyrimai rodo, kad ksilitolis sumažina streptococcus mutants (S. mutants) bakterijų kiekį ir pieno rūgštį, kurią gamina bakterijos. Ši rūgštis ardo dantų emalį ir neleidžia vykti remineralizacijai. Gliukozę bakterijos naudoja energijai ir taip dauginasi/auga ir būtent dėl to atsiranda apnašos. Skirtumas tame, kad ksilitolio tos bakterijos nesugeba panaudoti energijai ir tik be reikalo eikvoja savąją bandydamos ją metabolizuoti. Dar ne viskas - ksilitolis sumažina ir bakterijų „prisitvirtinimą” prie dantų. Yra net teigiama, kad ksilitolis yra efektyvesnis nei fluoras apsaugant dantis nuo karieso, gedimo.

Ar ksilitolis tinka diabetikams?

Ksilitolis turi 40% mažiau kalorijų nei gliukozė - 2,4 kcal/g, kai gliukozė ir daugelis kitų angliavandenių turi 4 kcal/g. Jis taip pat turi žemą gliceminį indeksą, todėl tinka ir diabetikams. Plačiau apie diabetą atskirame straipsnyje. Ksilitolį taip pat gamina ir mūsų žarnyne esančios bakterijos, jis mažais kiekiais randamas vaisiuose ir daržovėse. Bet parduotuvėse parduodamas išgrynintas ksiltolis yra dažniausiai išgautas iš beržo žievėje ir kitose dalyse esančio xylan, kuris yra hydrolizuojams ir taip gaunamas ksilitolis. Čia yra detaliau paaiškintas ksilitolio gaminimo procesas. Taip pat gali būti išgautas iš kukurūzų ir kai kurių kitų augalų.

Kiek reikia ksilitolio, kad dantys būtų sveiki?
Tyrimuose naudojama nuo 3.5 g/d iki 10 g/d, bet teigiama, kad reikia bent 5g per dieną. Taipogi, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia vartoti bent 3 kartus per dieną, idealiu atveju - 5. Vienas tyrimas parodė, kad vartojant 14g ksilitolio per dieną žymiai sumažėjo DMFS rodikliai (ši skalė naudojama vertinant dantis). DMFS (sugedę, iškritę/pašalinti, su plombom dantys). Tačiau didelio skirtumo nepastebėta tarp grupių, kurios vartojo 10g/d ir 14g/d, o tai reiškia, kad pakanka ir 10g/d. Su ksilitoliu taip pat galima valyti dantis jo truputį uždėjus ant drėgno dantų šepetuko. Viena studija parodė, kad vaikams valant dantis su ksilitolio turinčia dantų pasta dantų apnašų kiekis sumažėjo 9 kartus.

Ar tinka ksilitolio turinti kramtoma guma?
Geriau vartoti patį ksilitolį, nes guma turi visokių kitokių priedų, kurių geriau vengti, be to, gumoje ksilitolio kiekis gali būti nepakankamas. Nepaisant visko, net ir kramtomoji guma gali turėti naudos, jei galvosime tik apie dantų sveikatą.

Glikacija
Ksilitolis taip pat daug mažiau reaguoja su baltymais - žymiai sumažėja rizika susidaryti glikacijai/glikacijos produktams (kai organizme gliukozė prisijungia prie baltymų - tai labai didelė diabetikų problema). Specialus A1c testas parodo glikacijos lygį, jis matuoja koks procentas hemoglobino yra glikuotas. Normalu, jei ne daugiau nei 6%, o geriausia - mažiau nei 4%. A1c testas parodo vidutinį gliukozės lygį kraujyje per paskutinius 3-4 mėnesius, nes vidutinis raudonųjų kraujo ląstelių gyvenimo ciklas yra apie 120 dienų.

Kaip neperduoti vaikui bakterijų iš savo burnos?
Svarbu, kad tėvai naudotų ksilitolį ir neperduotų savo bakterijų vaikui ir taip sumažintų vaikų dantų ėduonies riziką. Bakterijos labai lengvai perduodamos bučiuojantis ar naudojant tuos pačius valgymo įrankius bei maistą. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių mamos vartojo ksilitolį, burnoje turėjo mažiau S. mutans bakterijų, kurios po to sukelia kariesą ir dantų ėduonį.

Ksilitolis pagerina kalcio pasisavinimą
Ksilitolis pagerina kalcio pasisavinimą žarnyne ir taip yra naudingas ne tik dantims, bet ir kaulams. Tiesa, studijos tebuvo atlikos su pelėmis, tad ar tai galioja ir žmonėms, nėra visiškai aišku. Ksilitolis netaps pagrindiniu kaulų stiprinimo šaltiniu, tačiau tikėtini teigiami pašaliniai efektai.

Ksilitolis taip pat stimuliuoja seilių gamybą (Seilės vaidina labai svarbų vaidmenį remineralizuojant dantis). Jis taip pat pakelia burnos ph, kas labai svarbu dantų emalio remineralizacijai. Kritinis ph šiuo atveju yra (5.5), bet tai dar priklauso nuo emalio bei seilių kompozicijos. Jei ph nukrinta žemiau, dantų remineralizacija sustoja ir prasideda demineralizacija. Dažniausiai tai atsitinka valgio metu ir po valgio. Seilės turi kalcio ir fosfatų, kurie skatina dantų remineralizaciją. Teigiama, kad jei žmogaus seilėse kalcio ir fosfatų koncentracija yra žema, tai kritinis ph gali būti net 6.5. Čia priminsiu, kad ph skalė yra logaritminė, o tai reiškia, kad skirtumas tarp 5.5 ir 6.5 yra 10 kartų - ph nukritus nuo 6.5 iki 5.5 rūgštingumas padidėja 10 kartų. Pažeistą emalį galima remineralizuoti, tik reikia, kad tam būtų sudarytos sąlygos, tad nereikia skubėti gręžti ir dėti plombų. Čia vėlgi viską turi nuspręsti sąžiningas dantistas, kuriuo jūs pasitikite.

Seilių gamyba sumažėja su amžiumi

Ksilitolio vartojimas po valgio padėtų atstatyti ph ir paskatinti seilių gamybą bei dantų emalio remineralizaciją. Beje, seilių gamyba mažėja su amžiumi - ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl seni žmonės turi dantų sveikatos problemų. Ksilitolis rekomenduojamas senyviems žmonėms, kurie taipogi dažnai nebesugeba gerai išsivalyti dantų.

Taip pat nereiktų valgyti dažnai ir ypač nevartoti saldumynų bei putojančių gėrimų, kurie turi fosforo rūgšties. Vaikai, vartojantys ksilitolį, turi mažiau kvėpavimo takų ir ausų infekcinių susirgimų, nes bakterijos dažnai migruoja iš burnos į kitus organus. Beje, burnos ir ypač dantų kanalų bakterijos sėjamos su vėžiu, širdies ir kraujagyslių, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Ksilitolis sumažina ausų infekcijas vaikams

Viena neseniai atlikta studija parodė, kad ksilitolio gumos naudojimas  (apie 8.4 g ksilitolio per dieną) sumažino  ausų infekcijų riziką vaikams iki 12 metų.

Ką dar galima vartoti norint apsaugoti dantis?
Dar dantis galima skalauti su sodos tirpalu ar druska, valyti su geros kokybės muilu, jį naudojant vietoje dantų pastos. Patarčiau nevartoti pastos, turinčios fluoro, kadangi manoma, kad tai labai pavojingas darinys, galintis sukelti daug sveikatos problemų, tačiau apie tai - atskirame straipsnyje. Dar labai svarbu su specialiu siūlu/juosta po valgio ar bent prieš miegą išvalyti tarpdančius, kas kai kurių manymų yra net svarbiau nei dantų valymas.

Ar ksilitolis tikrai saugus?
Didelis kiekis ksilitolio gali paleisti vidurius, bet iki 15g per dieną yra saugu daugumai žmonių. Čia yra truputį prieštaringas požiūris į ksilitolio naudojimą, bet vėlgi, mano manymu, jį vartoti yra saugu, nes ten daugeliu atveju buvo naudotos dideles dozės. Taip pat iš asmeninio pastebėjimo galiu pasakyti, kad jį vartojant sumažėjo dantų jautrumas. Jie Lietuvoje nerandate, galima parsisiųsti iš čia. Ir, beje, pirkdami pirmą kartą iš iherb.com, įvedę šį kodą - JAK839 - gausite $5 nuolaidą. Bet šiaip ksilotolį  parduoda daugelyje sveiko maisto parduotuvių, bent jau UK.

Straipsnis parengtas pagal:
Dawes C. (2003) What Is the Critical pH and Why Does a Tooth Dissolve in Acid? J Can Dent Assoc 69(11):722-4
Hämäläinen MM, Mäkinen KK, Parviainen MT, Koskinen T. (1985) Peroral xylitol increases intestinal calcium absorption in the rat independently of vitamin D action. Miner Electrolyte Metab. 11(3):178-81.
Hamalainen MM. (1994). Bone Repair in Calcium-Deficient Rats: Comparison
of Xylitol + Calcium Carbonate with Calcium Carbonate, Calcium Lactate and Calcium Citrate
on the Repletion of Calcium
. The Journal of Nutrition. 124: 874 - 881.
http://www.raysahelian.com/xylitol.html

http://xylitol.org/

http://www.xylitolcanada.com/xylitol-health-benefits/
Internetinio Radio laida Women’s healing circle. http://www.progressiveradionetwork.com/the-womens-healing-circle/2011/6/5/womens-healing-circle-060511.html
Ly K, Milgrom P, Rothen M. (2006) Xylitol, Sweeteners, and Dental Caries. Pediatr Dent;28:154-163.
Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turi kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau. Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas. IR taip pat per Facebook, kur dažnai idedu nuorodas į naujai publikuotus straipsnius.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark’.
P.S.1
Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudinga
jūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiems
nusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy

http://www.buksveikas.net/

Patiko (9)

Rodyk draugams

komentarai (53) | “Ksilitolis apsaugo dantis”

  1.   laura rašo:

    Oo naujas ilgai lauktas straipsnis. Pirma karta girdziu apie toki ksilitoli, net nezinojau kad toks yra. Is kur jis? Is ko jis gaunamas? Jis naturalus produktas is gamtos?

  2.   Andy rašo:

    Kaip sakiau jis mazom dozem randamas vaisiuose ir darzovese, taip pat zmogaus organizmas pats kaz kiek (net iki 15 g/d) pasigamina, per vienus ar kitus metabolinius procesus.
    Bet parduodmas xilitolis yra dazniausiai isgautas is berzo zieves
    http://www.xylitol.org/about-xylitol
    Cia yra smulkiau aprasytas procesas, ir faktiskai ksilitolis yra gaminaas hydrolizuojant xylan, kuris randamas berzo zieveje, pačioje medienoje ir kaik uriuose kituose augaluose, kaip kukuruzuose.

  3.   Ive rašo:

    Ar jis tinkamas naudoti i vidu ar tik kaip skalavimo priemone dantims?

  4.   Andy rašo:

    Tinka ir i vidu, kaip iprasta maista, kaip sakiau geriau is karto po valgio.

  5.   Linas rašo:

    ačiū

  6.   Justina rašo:

    O kur jo galima isigyti? Parduotuvese lyg ir nemaciau..

  7.   k rašo:

    Tikiuosi pasidalinsit kas, jei užtiksit Lietuvoj:)

  8.   k rašo:

    ta prasme, šaltiniu, ne cukrum :D

  9.   Andy rašo:

    Lietuvoje nezinau, bet kaip minejau paskutinniame paragrafe galima parsisiusti. O iprastose parduotuvese tai zinoma nebus.

  10.   agotux rašo:

    ei, žmogau, jei jau tokius rimtus straipsnius rašai, tai gal būtų pats laikas išmokti juos rašyti taisyklinga lietuvių kalba? nes nekelia pasitikėjimo… toks jausmas, kad rašo koks prastai besimokantis penktokėlis…

  11.   Lauryte rašo:

    Labas Andy. Ir vel idomus straipsnis. Aciu tau. Mano mazoji nelabai megsta valytis dantuku tai gal jei duociau xylitol bent kazkiek apsaugociau jos dantukus?

  12.   agotux , atvėsk rašo:

    žmogus jau ilgai gyvena užsieny ir jam anglų kalba darosi lengviau bendrauti. Neskaityk, jei nepatinka.
    Ačiū, Andy. :)

  13.   Andy rašo:

    JO vaikui galima trupti duoti, bet velgi reiktu skatinti valyti danti, tik zinoma su minkstu sepetuku, taip pat bent bent jau vandeniu paskalauti.

  14.   Zen rašo:

    Ačiū. Labai reikalingas straipsnis. Nuoširdžiai surinkta medžiaga. Beveik moksliškai pagrįstas, o ne kokių paranojiškų visko-vengėjų. Aišku, ksilitolis (arba kitaip - ksilitas) yra organizmui svetima medžiaga, piktnaudžiaut nereikėtų. Kaip ir fluoridu - yra žmonių įvairovė pagal jautrumą (Kėdainiuose - ne visų dantims patinka fluoro superperteklius).
    Bet firmos galėtų dėti ksilitolį į dantų pastas ir kramtomąją gumą. Tačiau manau, odontologai prieštaraus, nes neteks klientų. Nepatenkinti bus ir onkologai - jų klientai milžinišką naudą neša.
    Man buvo svarbi [delionės] detalė - kad dantų infekcija sukelia [padidina] vėžio riziką. Ir kiekviena patogeninių bakterijų veikla, užtrukę uždegiminiai procesai ilgainiui didina galimybę susirgti vėžiu.
    Po [priešnaktinio] dantų valymo, burną dar retkarčiais praskalauju labai praskiestu jodo tirpalu - jau 4 metus neturėjau jokių reikalų su savo dantiste. Nors jinai tada prieštaravo mano metodui “pageltonuos dantys”.

  15.   Zen rašo:

    Atsiprašau, suklydau - nėra svetimas organizmui - iš Wikipedijos:
    “Ksilitolis (Ksilitas) E967 – natūraliai gamtoje randamas organinis junginys CH2OH(CHOH)3CH2OH – penkiahidroksilis alkoholis, izomeras.
    Suomiškas pavadinimas „koivusokeri“ (beržų cukrus).

  16.   Jurate rašo:

    Labai idomu,girdejau apie ksilitoli,bet kas tai yra-nezinojau. Yra posakis,kad zmogaus sveikata ir tikra amziu galima nustatyti pagal dantis. Gal tai tiesa…Vergus irgi pirkdavo “pagal dantis”. O ka daryti mums tokiems,kurie esam sugadinti tarybiniu dantistu …? Juk grezdavo,raudavo be gailescio,dar ir dabar brangiose stomotologines klinikose jiems nusispjaut,svarbu pinigus islupti, uztaiso su tipo labai mandria plomba (ka tu ten zmogeli ismanysi), ir nei vieno zodzio,ka daryti,kad saugoti dantis,dantenas,jei paklausi,tai nesamones pliurpia ir dar pasta -koki slamsta siulo pirkti. As tai labai piktinuos jais. Gal butu galima informacijos apie dantenu prieziura ar kazka panasaus.

  17.   Jana rašo:

    Ačiū.Naudingas straipsnis.Radau internete ir dantų pastas su ksilitoliu ir papildomos info,kas patvirtina staipsnio teisingumą:
    Mitybos apribojimai:
    Ksilitolį gali naudoti visos religinės grupės veganai ir vegetarai,
    Informacijos šaltinis:
    The Food-Info Foundation (Stichting Food-Info):
    Ksilitolis (E967) - natūralus karbohidratuotas alkoholis,Karbohidratuotas alkoholis yra cheminis terminas, ksilitolio sudėtyje nėra alkoholio (etanolio),esantis daugelyje augalų. Funkcijos ir savybės: mažo kaloringumo saldiklis, ypatingai svarbus saugant dantis nuo ėduonies, stabdo rūgščių poveikį; stimuliuoja saugančių seilių išsiskyrimą, atitaiso beprasidedantį emalio pakenkimą, išsprendžia burnos sausumo problemą, ėduonį sukeliančios bakterijos nepajėgia ksilitolio efektyviai panaudoti savo augimui. Tai viena priežasčių, kodėl ksilitolis padeda saugoti nuo ėduonies

    Dantų pasta su miramedžiu, 75 ml

    Dantų pasta skirta dantų ir dantenų valymui su kliniškai patikrintų žolelių kompleksu - miramedžiu ir ksilitoliu.

    BDIH – SERTIFIKUOTA NATŪRALI PRIEMONĖ!

    Gamintojas: Sante

    Kilmės šalis: Vokietija ,kaina Lietuvoje 15-20Lt

    AprašymasDantų pasta skirta dantų ir dantenų valymui su kliniškai patikrintų žolelių kompleksu - miramedžiu ir ksilitoliu. Natūraliai putojanti pasta skirta švelniam dantų ir dantenų valymui. Be fluoro, konservantų, sodos ir mentolio.

    Sudėtis (INCI):Aqua (tyras vanduo), Calcium Carbonate, Xylitol, Glycerin, Silica, Commiphora Abyssinica (miros ekstraktas) Extract, Camellia Sinensis (Kininis arbatmedis)Leaf Extract*, Aroma (skonis), Disodium Cocoyl Glutamate, Sodium Cocoyl Glutamate, Hectorite, Xanthan Gum, Algin, Maris Sal (jūros druska), Bisabolol, CI 77891.
    Išauginta sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose :

    Lietuvos miestų parduotuvių adresus žr - http://www.ecoland.lt/cms.php?id_cms=18

  18.   milda rašo:

    Ačiū.Įdomi informacija,kas liečia dantis problemų neturiu,išskyrus tai,kad prie dantenų yra duobutės ir tai man kelia nerimą.

  19.   laura rašo:

    O dar noreciau paklausti, kaip supratau tai naturalus saldiklis. Tai galetu buti alternatyva cukrui? Ar tai yra gyvas, zalias produktas, ar ji isgaunant naudojamas karstis? Be to jeigu jis antibakterinis ir ji naudoti maistui saldinti, ar jis negali tureti itakos zarnyno mikroflorai?

  20.   Zaneta rašo:

    aciu,labai svarbi,naudinga ir sauni informacija.

  21.   Andy rašo:

    Del fluoro turinciu pastu tai ju geriau is viso vengti, ir esu nemazai skaites ir girdejes, kak fluoro dejimas i pastas ir net vandentiekio vandenti turi tikrai ne geriausias intensijas, ir beje , New Jersey valstijoje (US), didziausia fluoruo koncnetracija vandentiekio vandenyje buvo psychatrineje ligonine, tad isvadas darykite patys. Ir gerai zinoma, kad fluoras veikia smegenis, taip zmones daro paklusniais ir t. Ne vienas anti-depresantas turi fluoro.
    Dar pasiziurekite, kad uzrasyta at fluoro maiso, is kurio fluoras pilamas i vandenteikio vandeni.
    http://www.facebook.com/video/video.php?v=109635729052425

    O del burnos bakteriju ir ypac tu kurios radnamos dantu kanaluose ar po karunom tai tik pakartosiu, kad jos siemmas su veziu, ir vienas naturalios kpakraipos vezio gydytojas teige, kad beveik visos pas ji apsilankiusio moterys su kruties veziu turejo bent viena dantu kanala.

    del vartojimo kaip cukraus pakaitalo, tai geriau ne , tiesiog del atsargumo, geriau nevirsyti 15 g per diena, Ksiliolis nera zalias ar gyvas produktas, tai tiesiog izoliuotas komponentas. Nepaisant to manau yra naudingas dantims.

    Del pastu su ksilitoliu, tai geriau tiesiog ant savo pasto uzbarstyti truputi ksilitolio, arba tiesiog ant sepetuko. Galima sepetuka pries tai pamuilinti su geros kokybes muilu, kuris as naudoju vietoje pastos. Bet reikia kad muilas butu be glycerino, kuris kai kuriu saltiniu duomenimis gali sumazinti dantu remineralizacija, kuri yra labai svarbi.

  22.   Ive rašo:

    O koki muila tu naudoji?Jei per neta siuntiesi gal gali nuoroda. Ir jei dantu pasatoje yra glicerino kuris gautas is augalu tai gal toks nieko blogo.

  23.   Andy rašo:

    As naudoju Olive muila/Olivea soap, pure olive soap, perku is sveiko maisto parduotuves. nezinau del augalinio, bet manau geriau vengti, tiesiog del atsargumo

  24.   Siaip rašo:

    Straipsnis atrodo kaip ksitolio reklama.
    Kam ksitolio reikia?, jei:
    - zmogus ji naturaliai gamina
    - yra apsauginiai dantu mechanizmai, kurie apsaugo nuo bakteriju veiklos pvz.: lizocimas, seiliu sarmine terpe neutralizuoja rugsti po valgymo ir t.t.
    Klausimas ar seiles neturi ksitolio?

  25.   Siaip rašo:

    “New Jersey valstijoje (US), didziausia fluoro koncentracija vandentiekio vandenyje buvo psichatrineje ligonine, tad isvadas darykite patys. ”
    Nematau priezastinio rysio, kaip fluoras siejasi su psichinemis ligomis. Kur ivertinti kiti faktoriai? Gal koki saltini gali pateikti.

    “Ir gerai zinoma, kad fluoras veikia smegenis, taip zmones daro paklusniais ir t. Ne vienas anti-depresantas turi fluoro.”
    Gal gali pateikti saltinius. Antidepresentu fluorinimas yra tam kad apsaugotu junginius nuo metabolizmo ir t.t.

    “Several important pharmaceuticals contain fluorine. Because of the considerable stability of the carbon-fluorine bond, many drugs are fluorinated to prevent their metabolism and prolong their half-lives, allowing for longer times between dosing and application. For example, an aromatic ring may be a useful drug addition to prevent metabolism, but presents a safety problem: enzymes in the body metabolize some of them into poisonous epoxides. When the para position is substituted with fluorine, however, the aromatic ring is protected and epoxide is no longer produced. Another reason for fluorination of biologically active organics is that many organic compounds show increased lipophilicity due to addition of fluorine (the carbon–fluorine bond is even more hydrophobic than the carbon–hydrogen bond), and this effect often increases a drug’s bioavailability due to increased cell membrane penetration. Since the carbon–fluorine bond is strong, organofluorides are generally very stable towards metabolism, although the potential of the fluorine to be released as a fluoride leaving group is heavily dependent on the its position in the molecule.”
    http://en.wikipedia.org/wiki/Fluorine#Pharmaceuticals.2C_agricultural_chemicals.2C_and_poisons

  26.   laura rašo:

    Siaip, tai kam tada isvis valyt dantis su visokiom antibakterinem medziagom, jeigu seilese ju pilna? Gal tuomet uztenka vandens ir dantu sepetuko, kam tos dantu pastos, skalavimo skysciai ir pan.?

  27.   VitaminasC rašo:

    http://ksilitolis.lt/
    va čia reklama. Tik man niekas už ją nemoka gaila.

    Man kažkodėl tai asocijuojasi su dirbtiniais saldikliais, kur tos mažos tablečikės vietoj cukraus. Sako kad nuo jų kaip tik visokie vėžiai vystosi…. Aišku mano asociacijos remiasi bobučių paskaomis kol kas. Reiks pasigilint.

  28.   Andy rašo:

    Nesakyciau, kad tai reiklama, nes as jo neparduodu, ir is ten nurodytos nuorodos, nei vieno neverciu pirkti. Nepaisant viso organizmo kompensaciniu, ne vienam vienam zmogui issivysto dantu eduonis, ir po to tenka grezti, traukti dantis ir t.t. Tad apie ksilitoli rasiau kaip apie prevencine priemone o ne kaip reklama.

  29.   Andy rašo:

    Del fluoro, tai cia straipsnis kur vandens fluoridacija siemaju su sumazejusiu IQ
    http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21237562

    Cia dar is kito saltinio: Animal experiments show that fluoride accumulates in the brain and exposure alters mental behavior in a manner consistent with a neurotoxic agent (Mullenix 1995). Rats dosed prenatally demonstrated hyperactive behavior. Those dosed postnatally demonstrated hypoactivity (i.e. under activity or “couch potato” syndrome). More recent animal experiments have reported that fluoride can damage the brain (Wang 1997; Guan 1998; Varner 1998; Zhao 1998; Zhang 1999; Lu 2000; Shao 2000; Sun 2000; Bhatnagar 2002; Chen 2002, 2003; Long 2002; Shivarajashankara 2002a, b; Shashi 2003 and Zhai 2003) and impact learning and behavior (Paul 1998; Zhang 1999, 2001; Sun 2000; Ekambaram 2001; Bhatnagar 2002).

    http://www.fluoridealert.org/health/brain/mullenix1995.pdf

    Cia yra 24 studijos kuri buvo rastas kad fluoras sumazina IQ
    http://fluoridealert.org/iq.studies.html

    Taip pat cia yra 50 faktu pries fluora, su nuorodom i mokslinius straipsniu.
    http://www.fluoridealert.org/50-reasons.htm.

    Del fluoro antidepresante, tikrai nesaukau, kad fluoras yra pagrindinis antidepresantu efekto/veikimo faktorius. Bet tikrai gali buti, kad jis prisideda prie labai didelio kiekio pasaliniu efektu, ir turi ilgalaikes neigiamas pasekmes. CIa pripazinsiu, kad negaliu pasakyti toks kiekis fluoro yra vienoje dozeje, bet labai norint butu galima paskaiciuoti is molekulines formules .
    Yra gerai zinoma, kad fluoras kaupiasi organizme: kauluose, smegenyse, konkorezineje liaukoje, kuri yra labai svarbi reguliuojant hormononu produkcija ir su jais susijusias funkcijas. Taip pat fluoras ir kiti hologenai (Cl, Br) isstumia joda ir taip dar padidina jo trukuma ir sukelia sydliaukes problemas, kuria turi ne vienas zmogus.
    When Luke found out that the pineal gland - a little gland in the center of the brain, responsible for a very large range of regulating activities (it
    produces serotonin and melatonin) - was also a calcifying tissue, like the teeth and the bones, she hypothesized it would concentrate fluoride to
    very high levels. The gland is not protected by the blood brain barrier and has a very high perfusion rate of blood, second only to the kidney.
    Luke had 11 cadavers analyzed in the UK. As she predicted she found astronomically high levels of fluoride in the calcium hydroxy apatite crystals
    produced by the gland. The average was 9000 ppm and went as high as 21,000 in one case. These levels are at, or higher, than fluoride levels in
    the bones of people suffering from skeletal fluorosis. It is these findings which have just been published.

  30.   Andy rašo:

    CIa dar vienas geras Dr. Mercola straipsnis apie Xylitoli
    http://blogs.mercola.com/sites/vitalvotes/archive/2009/05/29/Why-I-Use-Xylitol.aspx

  31.   Siaip rašo:

    “Del fluoro, tai cia straipsnis kur vandens fluoridacija siemaju su sumazejusiu IQ
    http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21237562
    Paskaityk ta straipni, nes IQ skirtumai buvo statistiskai nereiksmingi. Ir didziausias IQ nors jis statistiskai nesiskyre nuo vidutinio buvo grupeje, kuri naudoja vandeni su rekomenduotina doze vandenyje.
    Ir tai yra tik koreliacija

    “Cia dar is kito saltinio: Animal experiments show that fluoride accumulates in the brain and exposure alters mental behavior in a manner consistent with a neurotoxic agent (Mullenix 1995). Rats dosed prenatally demonstrated hyperactive behavior. Those dosed postnatally demonstrated hypoactivity (i.e. under activity or “couch potato” syndrome). More recent animal experiments have reported that fluoride can damage the brain (Wang 1997; Guan 1998; Varner 1998; Zhao 1998; Zhang 1999; Lu 2000; Shao 2000; Sun 2000; Bhatnagar 2002; Chen 2002, 2003; Long 2002; Shivarajashankara 2002a, b; Shashi 2003 and Zhai 2003) and impact learning and behavior (Paul 1998; Zhang 1999, 2001; Sun 2000; Ekambaram 2001; Bhatnagar 2002).”

    Kokias dozes naudoja, nes as kur ziurejau straipnus tai naudoja nuo 10 iki 100 didesnes dozes negu pas zmogu yra geriamame vandenyje, tai nenuostabu kad pazeidzia smegenis. Ir ar yra rysys tarp smegenu pazeidimo ir IQ?

  32.   Siaip rašo:

    http://www.fluoridealert.org/health/brain/mullenix1995.pdf

    Cia yra 24 studijos kuri buvo rastas kad fluoras sumazina IQ
    http://fluoridealert.org/iq.studies.html

    Taip pat cia yra 50 faktu pries fluora, su nuorodom i mokslinius straipsniu.
    http://www.fluoridealert.org/50-reasons.htm.”

    Tos 24 studijos, tai jose statistiskai reiksmingai nesiskyre IQ tarp dideliu ir mazu F koncentraciju. Ir dideles F koncentracijos virsija 2-8 rekomenduotinas koncentracijas vandenyje (0.7-1.2 mg/l). Kai kurios maziausios ir tos virsijo rekomendacijas Trivedi (2007). Idomus rezultatas autoriaus Qin (1990), vandeni vidutines(rekomenduotinos) F koncentracijas vartojanciu zmoniu IQ buvo didziausias, bet nesiskyre statistiskai reiksmingai nuo kitu grupiu.

    Turbut nesupratai, F i antidepresantus, nes C-F rysys yra labai stiprus, ir fluoras nuo molekules neatskyla ir todel junginys yra metaboliskai stabilus.

  33.   Andy rašo:

    Sutinku, kad koleriacija neparodo, priezasties. Del F-C jungino neskylimo tai velgi aciu uz paaiskinima. Ir cia idesiu iskarpa is tavo nuorodos i wikipidia, kas kelia dideli susirupinima. ‘Because of the difficulty of biological systems in dealing with metabolism of fluorinated molecules, fluorinated pharmaceuticals (often antibiotics and antidepressants) are among the major fluorinated organics found in treated city sewage and wastewater.[162] Synthetic sodium fluoroacetate has been used as an insecticide, especially against cockroaches, and is effective as a bait-poison against mammalian pests.[164] Several other insecticides contain sodium fluoride, which is much less toxic than fluoroacetate.

    Ir beje sis paskutinis sakynys daug ka pasako, ’sodium fluoride/natrio fluoridas’, kuris yra dedamas i vandeni (amerikoje), bei taip pat i dantu pastas vis tiek yra toksiskas, zinoma priklauso nuo dozes, bet ir mazom dozem, susikaupes organimze per ilga laika gali sukelti problemu, kas dar karta parodo, kad bent jau del atsargumo pastu su fluoru geriau nenaudoti.
    Ir net nenuryjant dantu pastos dalis fluoro patenka per burnos gleivine, kuri yra labai plona. Priedo vaikai daznai nurija dali pastos.

    Del studiju apie Fluora ir IQ, tai bent jau kai kurios rodo, ir statistiskai reiksminga skirtuma.
    http://fluoride-journal.com/03-36-2/362-084.pdf
    Taip pat jie tas reiksmingumas nera pilnai irodytas, ar verta rizikuoti zmoniu sveikata ar bent jau savo sveikata. Kad po to po kurio laiko paaiskes, kad vis delto kenkia. Ner ir bet sumazejusio IQ kaip sakiau yra sasaju su papdidejusiu kaulu luziu atvejais.
    http://www.fluoridealert.org/health/bone/fracture/clinical-trials.html

  34.   lauriulis rašo:

    Skaiciau, kad dantis galima valyti su soda, kad ji neturi abrazyvinio poveikio. Gal Jus zinot kiek tame tiesos? Kazkaip basu butu susigadinti dantis.

  35.   Andy rašo:

    Su dao galima valyti, bet reikia nespasuti sepetuko stipriai. Ir beje sepetuko sitpriai nespasusti reikia visada. Preido su soda gerai burna paskalauti po valgio ar tiesiog burnoje keleta min palaikyti sodos ir po to jas isspauti.

  36.   remix rašo:

    Kazin, ksilitolis ar padeda paradontozei?

  37.   Andy rašo:

    Nagaliu pasakyti ar isgydo paradontoze, bet paradantozes atveju naudoti tikrai galima. Taip pat galima naudoti kaip prevencine priemone, nes viena pagrindiniu paradantozes priezasciu yra bakterijos.

  38.   remix rašo:

    http://www.artekas.com/flypage/dantu-sepeteliai/dantu-sepetelis-su-ksilitoliu.html
    ar verta isigyti si sepetuka.

    Andy:

    Na nezinau kiek ten jis kainuoja bet daug paprasciau butu tiesiog nuspirkti ksilitolio ir uzsibarstyti ant sepetuko ir valytis dantis.

  39.   Siaip rašo:

    Sveikas ilgai nerasiau:
    “Del studiju apie Fluora ir IQ, tai bent jau kai kurios rodo, ir statistiskai reiksminga skirtuma.
    http://fluoride-journal.com/03-36-2/362-084.pdf

    Nežinau, ar šis straipsnis yra iš recenzuojamuose žurnalo.
    Nežinau kaip autoriai nustate, kad skirtumas yra statiškai reikšmingas, nes iš mano žinių vidurkiai nesiskiria. Paaiškinimas:
    Sakykim turime du vidurkius, ir iš vidurkių pasiskirstymo nustatomas kokiame intervale gali kisti vidurkis, tai vadinamas vidurkio paskliautinis intervalas:

    A: 100±12 (88-112) - pasiklautinis intervalas
    B: 90±15 (75-105)
    C: 70±12 (58-82)

    A ir B vidurkiai tarpusavyje statištiškai nesiskiria, nes jų pasikliautinai intervalai persidengia.
    A ir C vidurkiai tarpusavyje statiškai skiriasi, nes pasikliautiniai intervalai “nepersidengia”.

    Iš straipnio: 100.41±13.21 ir 92.02±13.00, vidurkiai statistiškai nesiskiria, nes pasikliautiniai intervalai “persikloja”.

    (Suabejojau savo statistiskos žiniomis, reikes pasitikrinti, gali patikrinti mano žinias)

    Ir fluoro koncentracijos 0.36±0.15 mg/L, 2.47±0.79mg/L, pirmoji yra tokia kokia yra rekomendacija, o antroji 2 kartus viršija šia rekomendacija.

    Norėčiau pamatyti IQ koeficientų palyginimą tarp vandenį naudojančių su fluoru, ir naudojančių be fluoro palyginimą.
    Ir kyla klausimas kaip IQ koeficientas parodo smegenų pažeidimą.

    Apie fluoro kaupimąsi organizme.
    Beveik visuose maisto produktuose, todėl jei vanduo nebūtų fluoruojamas, fluoras visvien kauptųsi organizme (kažkurioje smegenų liaukoje, kauluose ir nežinau ar tas kristalas kenkia smegenims).

    Karts nuo karto čia šnekama apie organizmo valymą.
    Gal galėtum pateikti recenzuojamus straipnius:
    - žmogaus organizme kaupiasi nuodingos žmogui medžiagos ir iš jo nepasišalina, ir butent kokios
    - kodėl žmogaus organizmas negali išsivalyti nuo šių nuodingų medžiagų
    - ir kaip rekuomenduojamos medžiagos ir procedūros išvalo organizmą.

    PS.: Ir čia mano nuomonę iš mano turimų žinių, bet organizmo valymas man atrodo kaip dar vienas pinigų/smegenų plovimas, nes žmogaus organimas gali išsivalyti (kepenys, inkstai), ir jei žmogaus organizmo išsivalymo mechanimai negali išisvalyti, tai kaip tai padaro šios priemonės “stebuklingai”.

    Andy:
    Na visu pirma del toksinu, tai zinoma kepenys ir inkstai tikrai neutalizuoja/pasalina dali visokiu toksisku medziagu, ir zmogaus organizmas tikrai yra Incredimble Machine (kaip viena discovery laida vadonasi). Taciau reikia pripazinti, kad kepenu resursai neutralizuoti tuos toksinus yra riboti. Deja siandiena yra labai daug nenaturaliu chemikalu (zmogaus sukurtu), kuriu organizmas net nepajegia pasalinti, tyrimai rodo, kad randama labai daug chemikalu zmoniu organizme. Priedo zmones siandiena gauna tikrai daugia visokio brudo. Ir taip pat kad neutralizuoti visokius toksinus kepenys naudoja P450 cytochromos enzimus, kuriems reikalingi ivairus kofaktoriai, taip pat daznai reikalingas Glutathion (GSH), ir jo resursai taip pat yra riboti, gerai zinoma kas atsitinka perdozavus paracetamolio, kuriam detoksifikuoti reikalingas GSH.
    Ir siandiena nemaza dalis zmoniu (apie 30%) turi non-alcoholic fatty liver (NAFLD), riebalu kiekis kepenyse daugiau nei 5.5%, si patologija daznai buna asimptomatine, nepaisant to kepenu funkcija bent kaz kiek yra sukompromituota. Kas velgi sumazina tu toksinu neutralizavima ir salinima.

    Stai viena studija nustate, kad 99% moteru organizme buvo rasta 163 chemicals, researchers detected polychlorinated biphenyls (PCBs), organochlorine pesticides, perfluorinated compounds (PFCs), phenols, polybrominated diphenyl ethers (PBDEs), phthalates, polycyclic aromatic hydrocarbons (PAHs) and perchlorate.
    http://www.sciencedaily.com/releases/2011/01/110114081653.htm
    Cia yra National Human Adipose Tissue Survey (NHATS), kur tyria visokiu toksisku medziagu kieki riebaliniame audinyje, bet deja duomenu priejimas mokamas http://cfpub.epa.gov/ncea/cfm/recordisplay.cfm?deid=55204
    Cia viena ju duomenimis remiantis publikuota studija http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1380588/

    Taip pat dar yra sunkieji metailai kaip Hg, Pb ir kt.

    Bet tikrai reikia pripazinti, kad beveik nera nauju studiju, kur tirama organizmo valymas, toksifikacija ir ar toks konkretus toksinas tiesiogiai susijes su kokia nors liga. Bet velgi tikriausiai nera daug interesu tirti zarnyno toksiskuma.

    Cia yra viens review paper, kur apzvelgiama Intestinal toxemia, tiesa tai 30 metu senumo straipsnis, ir nauju straipsniu man nepavyko rasti, nepaisant to ten yra idomiu faktu,
    http://www.azchiropractors.org/file_open.php?id=734

    Nepaisant to manau tu tikrai teisus kad is visokiu valymui skirtu papildu padaroma nemazai pinigu ir daugelio nauda daznai buna abejotina. TOdel kaip ne karta sakiau, kad daug geriau teisiog bet kuri laika pvalgti kuo naturalesni maista kaip vaisiai ir darzoves. Taip pat atstatyti zarnyno flora, ir yra gerai zinoma, kad kai kurios zarnyno bakerijos gali gaminti labai toksisku metabolitu, kurie po to yra isiurbiami i kraujota ir gali sukelti net vezi. Neseniai teko buti vinoje Nutrition Society mokslineje konferencijoje , kur viena praneseja teige, kad jos tyrimo rezultatai rodo, kad pakeitus dieta jau per keleta dienu pasikeicia zarnyno floros sudetis ir taip pat gaminami metabolitai. ir pagal jos duomenis, daug baltymu turinti dieta pakeicia zarnyno flora, kuri po to gamina carcinogeninius (didina vezio rizika) metabolitus. Kai daugiau skaidulu turinti dieta gamina anticarcinongeninus (mazina vezio rizika) metabolitus. http://www.ajcn.org/content/early/2011/03/09/ajcn.110.002188.abstract

    Cia yra viena studija, kur chlorela naudojama gyvsidabrio salininimuiis organizmo, studija su pelemis ir rezultatai rodo, kad chlorelaos gavusios peles pasalino zymiai daugiau methyl Hg, bet kraujyje ir organzuose Hg lygis nesiskyre: ‘These results suggest that the intake of [chlorella] may induce the excretion of Hg [mercury] both in feces and urine … The effect of [chlorella] on the tissue mercury accumulation may become evident in a long-term experiment’
    http://www.jstage.jst.go.jp/article/jts/35/1/101/_pdf/-char/ja/

    Dar yra Milk thislte vaistazole ir jos aktyvus ingredientas Silymarin, tyrimai rodo, kad ji regenruoja kepenu lasteles, kad velgi pagerina ivairiu toksinu neutralizavima. Silymarin taip pat stimuliuoja GSH gamyba kuris reikalingas daugelio toksinu neutralizavimui. Dar pagerina glucorinidation reakcijas, kurios taip pat yra toksinus neutralizavimo, saliniom dalis. Dar dar teigiama, kad Silymarin pagerina endotoksinu salinima. Cia info is review paperm nuoroda zemiau.
    http://www.onlinepharmacytech.info/docs/vol2issue10/JPST10-02-10-04.pdf
    O del tos fluoro studijos ir IQ statistikos, tai nezinau i kuriuos tu duomenis specifiskai nurodai, bet jie paziuresi i table 6 tai ten yra statistiskai reiksmingas (p<0.01) skirtumas tarp vaiku IQ is Wamiao (daug F geriamajame vandenyje) ir Xinhuai (mazai F geriamajame vandenyje).

    Cia yra nuoroda is istraukas is vienos PhD disertacijos, apie fluoro susikaupina konkorezineal liaukoje ir jos kalcifikacija . Luke J. (1997). The Effect of Fluoride on the Physiology of the Pineal Gland. Ph.D. Thesis. University of Surrey, Guildford. p. 17 http://www.abovetopsecret.com/forum/thread471423/pg1
    cia yra orginalas http://epubs.surrey.ac.uk/895/

  40.   Sinusų plovimas namuose rašo:

    [...] kaip gydyti sinusitą yra  plauti sinus čia anksčiau aprašytu metodu, tik i vandeni idėti Ksilitolio cukraus, apie kuri esu rašęs atskirai. Tikslios dozės negaliu pasakyti, bet praėkite nuo  šaukštelio ir po to žiūrėkite ar yra ar [...]

  41.   emi rašo:

    Labas ;)

    Noriu parasyti, kad Ksilitolis yra labai veiksmingas, kai jauciate, kad arteja gripas, ar persalote - du sauksteliai Ksilitolio i stikline spanguoliu sulciu.
    Kaip labai gerbiamas daktaras D.Burke man paprastai paaiskino - bakterijos tiesiog `nebeikimba` i krauja.Arba kaip straipsnyje parasyta -bakterijos nesugeba panaudoti Ksilitolio energijai ir tik be reikalo eikvoja savąją bandydamos ją metabolizuoti. Si priemone ne karta patvirtinta mnao ir mano artimuju praktika.

  42.   Arnoldas rašo:

    Sveiki, turiu klausimą nesusijusiu su dantimis, bet būtų įdomu sužinoti suprantačių nuomonę. Jei bakterijos ir mikrobai nesugeba panaudoti ksilitolio tai ar įmanoma būtu išsaugoti šviežią sulą panaudojant ksilitioli kaip priedą?

    Andy:

    Nezinau kiek suloje yra ksilitolio, bet abejoju ar ten bus daug, priedu suloje bus kitu formu cukraus. Ksilitolis gaminamas is berzo zieves.
    Tada manau geriau sula gerti, ir nusipirkti grino ksilitolio dantu apsaugai.

  43.   Arnoldas rašo:

    Andy, aš turėjau galvoje, panaudoti ksilitoli kad išsaugoti šviežią sulą.

    Andy:

    Atsiprasau, nesupratau jusu klausimo. Bet negaliu pasakyti ar ksilitolis pades issaugoti sula, nesu girdejes, kad ksilitolis butu naudojams maisto konservavimui. Bet sula gali uzsaldyti ir po to atitirpines naudoti.

  44.   Arnoldas rašo:

    Įdomu ką reiškia jei jauti dantų niežulį? Skausmo nėra tiesiog niežti :D

    Andy:

    Nezinau apie niezuli, bet gal cia tiesiog jautrus dantys, kai yra nusidevejes emalis?

  45.   andre rašo:

    ar yra lietuvoje kokios normalios kramtomos gumos su ksilitoliu ar gal isvis kokia ksilitoline kramtoske yra ar cia tik skalavimo skysciai tokie?

    Andy:

    Na kam ta guma, ten daznai buna visokiu kitu papildomu medziagu. geriau Tiesiog nusipirkite gryno ksilitolio ir nesiokites truputi kokioje mazoje desuteje ar maiselyje.

  46.   andre rašo:

    aisku tai jis ciulpiamas koks kaip saldainis yra?

    Andy:

    Na jis kaip cukrus, ir gali ciulpti kaip saldaini, gali palaikiusi burnoje kuri laika ji isspjauti.

  47.   Jolanta rašo:

    Ar Xylitol nemaitins Candidos, jei naudosi i vidu, o ne vien dantu valymui?

    Nes zmonems laikantis becukres dietos gal butu iseitis kai norisi kazko saldaus?
    Siaip, kiek skaiciau, tai yra tik leistina STEVIJA augalo milteliai.

    Andy:

    Nemanau, kad ksilitoslis maitins kandida, nes kaip sakiau sios rusies cukraus bakterijos negali metabolizuoti.

  48.   Linas T. rašo:

    Andy - labai Tau ačiū už straipsnį! Tavo paskatintas pradėjau domėtis šiuo produktu. Informacijos tikrai apstu, atsiliepimai liuksiniai.
    Kas liečia LT rinką, tai aš Kaune radau firmelę, kuri siunčia ir į kitus miestus {Kaune pristato patys}. Užsisakiau, viskas tiesiog puiku. Kaina sakyčiau irgi gera. Taigi dalinuosi nuoroda xylitolio, kad ir kiti galėtų pasirūpinti savo dantų sveikata:
    http://www.tikraibe.lt/produktas/ksilitolis-naturalus-cukraus-pakaitalas-perfect-sweet-225g

  49.   Odontologai rašo:

    Puikus informacinis straipsnis. Jo išsamumo užtenka susipažinti su šiuo vaistu iš arčiau. Beje, dėl tų tėvų burnos bakterijų perdavimo vaikams - vadinasi vaikams ši priemonė būtų ne pagalba, o tik destrukcinis elementas, galintis pažeisti dantis?

    Andy:

    Kodel jus manote, kad tai bus destrukcinis poveikis vaikams. Juk tevams naudojant ksilitoli, ju burnoje sumzes blogu bakteriju skaicius, ir taip ju bus maziau perduodama vaikams. Ksilitolis taikrai nesterilizuos burnos, kurioje kaip zinote yra labai daug visokiu bakteriju, ir kai kurios is ju yra net is naudingos.

  50.   vaidas rašo:

    Ar tiesa, jog nedidelė ksilitolio dozė (15 g) kasdien yra pavojinga sveikatai ?
    http://www.priekavos.lt/ksilitolis-smaliziu-issigelbejimas/

    Andy:

    Na visu pirma tai reiktu patikslinti. Kad apsaugoti dantis tikrai nereikia vartoti daugiau nei 15g per diena. Taip pat as nerekomenduoju naudoti kramtomos gumos, geriau naudoti pati grizna ksilitoli, nes gumoje yra voskio brudo. Geros kokybes ksilitolis gaminamas is berzo.
    Ten tas straipsnis labai pavirsutiniskas, net nepateikia koks tas neigiamas poveikis, kokie ten toksinai susidaro ji gaminanas (abejoju ar jie is viso susidaro).

  51.   Dantų balinimas rašo:

    Nustebau, paskaitęs, jog dantis galima valyti geros kokybės muilu! O ką reiškia tas “geros kokybės muilas” ? Įdomu būtų išgirst apie tai daugiau.

    Andy:

    Geros kokybes muilas reiskia, kad muilas yra be visokiu priedu, pavojingu chemikalu, kaip SLS. Pvz pagamintas is alyvuogiu ar kokoso riesutu.
    Kaip pvz mano naudojamas Oliva soap (ingredientai Saponified Olive Oil, Mineral Salts).

  52.   Dantų balinimas rašo:

    Ačiū už atsakymą :) pabandysiu gal visai

  53.   Veda rašo:

    kur nusipirkti tinkama ksilitoli?mazam vaikui, kad butu is berzo, organinis

Rašyk komentarą