BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Plastiko (BPA) pavojus sveikatai

Šį kartą - apie labai paplitusį chemikalą BPA (Bisphenol A), kuris randamas daugelyje plastikinių produktų, ir taip pat labai lengvai patenka į maistą ir žmogaus organizmą. Pasaulyje per metus pagaminama apie 3.6-4 (kiti šaltiniai teigia, kad tik 2.2 , bet nepaisant to, tai labai daug) milijonų tonų BPA.
BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją mimikuoja. Toks silpnas sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su labai daug ligų - įvairių rūšių vėžiu, diabetu, insulino nejautrumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, viršsvoriu, skydliaukės problemomis, nevaisingumu, hormonu disbalansu.

Tyrime su beždžionėmis, joms buvo duodama 400 mikrogramų (1g = 1000 mkg) BPA vienam kūno masės kilogramui. Ši dozė 8 kartus viršija leistina normą, ir tai yra 400 kartų daugiau nei iki šiol manoma, kiek vidutinis žmogus gauna BPA per vieną dieną. Nepaisant to, surinkus ir ištyrus 24 valandų šlapimą, beždžionių šlapime buvo mažiau BPA nei vidutinio amerikiečio ar kitų išsivysčiusių šalių žmogaus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės gauna dar daugiau BPA, nei buvo duodama tyrime dalyvavusioms beždžionėms. Beje, BPA randama virš 90% žmonių organizmuose.

BPA randama net ant kasos čekių

Naujas tyrimas parodė, kad BPA randama net ant kasos aparatų čekių (ant 40% visų tirtų čekių). Vidutinis čekis turi apie 60-100 miligramų BPA, kuris per odą gali lengvai patekti į organizmą (jis greitai prasiskverbia į odą ir dėl to dažus taip nelengva nuplauti). Paskui su tokiom rankom valgant BPA patenka ir per virškinamąjį traktą. Todėl patartina čekių neimti, nebent jums jų reikia. Taip pat nespausdinkite čekių kai imate pinigus iš bankomatų - tuo pačiu taupysite popierių ir saugosite gamtą, medžius. BPA taip pat randama ant blizgančių/slidžių popierių, žurnalų, pinigų. Visi šiluminiai (thermal) spausdintuvai („printeriai”) naudoja dažus, turinčius BPA -štai kodėl BPA randama ant čekių ir kitų jais spausdintų popierių.
Patikrinti, ar čekis bei kitas popierius buvo spausdintas terminiu spausdintuvu, galima tą popierių patrynus su moneta. Paprastai šiluminiu spausdintuvu spausdintas popierius patrynus moneta pakeičia spalvą, kai kitokiu įprastas popierius - ne.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, dirbantys mažmeninėje prekyboje, su šlapimu pašalina (tai reiškia, kad ir į jų organizmą taip pat patenka daugiau) 30% daugiau BPA nei vidutinis amerikietis. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad apie 2.4% BPA gali patekti nuo čekio ant odos.

Taip pat patartina nenaudoti alkoholinių rankų ploviklių, kurie tik dar labiau paskatina BPA prasiskverbimą pro odą.

BPA dantų plokštelėse ir dantų plombose?

BPA randama net ant dantis koreguojančių plokštelių bei dantų plombų.  Tiesa, reikia pastebėti, kad dantų plombos paties BPA neturi, bet kitiems juose esantiems chemikalams kontaktuojant su seilėmis jie virsta BPA. Valgant ir kramtant maistą (ypač karštą) BPA lengvai patenką į virškinamąjį traktą ir po to į kraujotaką bei organus. Tyrimai rodo, kad BPA išsiskyrimas iš plombų tęsiasi ilgą laiką. Teigiama, kad uždėjus plombą ir po to ją nuskalavus bei nugrandžius galima pašalinti 88-95% BPA virstančių chemikalų. Tad jei jums dedama plomba, paprašykite dantisto, kad ją jums gerai nugrandytų ir nuskalautų. Dar šio tyrimo autoriai taip pat teigia, kad dauguma dantistų naudoją mažai tirtus cheminius darinius - triethylene glycol dimethacrylate (TEGDMA) bei urethane dimethacrylate (UDMA) ir todėl nėra visiškai aišku, ar šie dariniai turi chemikalų, kurie vėliau virsta BPA.

Kokie buteliai išskiria BPA?
Kai kurie plastikiniai buteliai išskiria BPA ir taip jie patenka į žmonių organizmą. Beje, dauguma plastikinių maisto pakuočių taip pat skleidžia BPA, ypač pašildžius. Todėl niekada nešildykite maisto plastikinėje pakuotėje ir ypač mikrobangų krosnelėje. Taip pat negerkite kavos ar kitų karštų gėrimų iš plastikinių stiklinių, nevalgykite karšto maisto iš vienkartinių plastikinių indų. Ir dar geriau nevirinti vandens plastikiniame virdulyje, kurių dabar dauguma.

Dauguma plastikinių butelių  ir kitų plastikinių konteinerių ant dugno turi

: 1-PET (Polyethylene terephthalate) - daugiausiai būna vandens buteliai, putojančių gėrimų buteliai, 2 - HDPE (high density polyethylene) - pieno, šampūnų buteliai, 3 - PVC ar V (Polyvinyl chloride) - plėvelė (cling film) naudojama maistui uždengti ar vynioti, kai kurie spaudžiami buteliai( iš kurių galima išspausti turinį/squeezing bottles), kaip ketčupo, taip pat kai kurie aliejaus buteliai,  4 - LDPE (low density polyethylene) plastikiniai supermarketų maišeliai,

taip pat naudojami maistui suvynioti, 5 - PP (Polypropylene) - tamsūs buteliai, kūdikių buteliai, gėrimui skirti šiaudeliai, jogurtų indeliai, 6 - PS (Polystyrene) - poliesterinės vienkartinės stilinės, plastikiniai indai, 7 - kiti plastikai, dabar taip pat šiuo numerių žymima biologinis plastikas. Numeriu 7 žymimi sportininkų naudojami buteliai, taip pat gali būti žymimi kūdikiams skirti buteliai, permatomos vienkartinės stiklinės.

Teigiama, kad buteliai ant dugno turintys numerį 2, neskleidžia BPA, taip pat neskleidžia numeris 4 - LDPE (low density polyethylene) bei 5 - PP (polypropylene), bei bioplastikas. Nepaistant to, net ir šiuos numerius turintys buteliai gali skleisti kitus chemikalus, kurių pavojus sveikatai galbūt dar neidentifikuotas. Taip pat kiti šaltiniai teigia, kad ir kai kurie šiais numeriais žymėti buteliai gali skleisti BPA. Tad geriau plastikinių butelių vengti, naudoti nerūdijančio plieno (bet ir jie turi būti BPA fee/be BPA) ar stiklinius. Būtinai reikia vengti plastiko pažymėto numeriu 3. Žmonės dirbantys su vinyl chloridu turi padidėjusią kepenų vėžio riziką.  Gaminant šį plastiką labai teršiama aplinka ir ypač vanduo. Priedo gamybos procese naudojamas dioksinas, kuris yra gerai žinomas kancerogenas (skatina vėžinių navikų augimą).

Buteliuose parduodamas vanduo turi BPA ir kitų estrogenų

Kadangi krano vanduo turi chloro ir kitokių chemikalų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių, pesticidų ir kitų chemikalų, vis daugiau žmonių perka vandenį buteliuose. Deja, šis vanduo dažnai yra labai prastos kokybės, ir priedo, iš plastikinių butelių į vandenį patenka BPA.
Vokietijoje buvo tirta 20 skirtingų pavadinimų buteliuose parduodamo mineralinio vandens (8 plastikiniai, 8 stikliniai ir 2 kartoninėse pakuotėse, kurių vidus padengtas plastiku). 12 iš 20 butelių vandenyje buvo rasta sintetinių estrogenų - 78% plastikiniuose buteliuose parduodamo vandens turėjo estrogenų (BPA ir kitų), ir tik 33% stikliniuose buteliuose parduodamo vandens buvo rasta estrogenų (BPA yra vienas iš jų).

Dar vienas tyrimas parodė, kad savaitę geriant plastikiniuose buteliuose esantį vandenį, BPA koncentracija šlapime padidėjo 69%, palyginus su tais, kurie plastikiniuose buteliuose esančio vandens negėrė ar turėjo negerti. Beje, iš tyrimo pašalinus tuos dalyvius, kurie nepilnai laikėsi instrukcijų, BPA padidėjimas buvo net 90%. Tai tik dar kartą parodo, kad reikia kaip galima vengti plastikinių butelių ir naudoti stiklą ar nerūdijantį plieną.

BPA ir skardinėse parduodamas maistas

Dar BPA taip pat randama skardinėse, kur ji naudojama skardinių paviršiui padengti kartu su kitom medžiagom, ir, žinoma, po to patenka į maistą ar skystį. Vienas tyrimas parodė, kad iš skardinių į tuno žuvį patenka žymiai daugiau BPA nei leistina norma. Todėl skardinėse įpakuoto maisto geriau vengti ar vartoti retai. Priedo, tunas taip pat turi labai daug gyvsidabrio ir kitų toksinų, ir šios žuvies geriau vengti. Teigiama, kad suvalgius vieną skardinę kokio nors maisto, BPA leistina norma (USA yra 50 mkg vienam kūno masės kilogramui) gali būti viršijama net iki 80 kartų.

BPA neigiamai veikia žarnyną
Tyrimas parodė, kad BPA turi neigiamą įtaką žarnyno funkcijai. Žarnynas yra labai jautrus BPA ir kitiems sintetiniams estrogenams. Tyrime žmonių ir pelių žarnyno ląstelės buvo apdorotos su BPA (dozė buvo 10 kartų mažesnė nei leistina norma). Tyrime buvo pastebėta, kad BPA veikiamos žarnyno ląstelės tapo mažiau pralaidžios, ko rezultatas - sumažėjęs vandens ir mineralų bei kitų medžiagų pasisavinimas. BPA taip pat paskatino uždegiminius procesus (plačiau apie uždegiminius procesus ir jų gydymą atskirame straipsnyje), kurie gali sukelti sunkias žarnyno trakto ligas, tokias kaip Krauno ligą ir kt. Tada labai suprastėja maisto medžiagų pasisavinimas.

Net per nėštumą moterims gaunant estrogenų, tai turėjo neigiamą įtaką vaiko žarnynui bei žarnyne esančioms imuninėms ląstelėms. Ir žinoma, tuo pačiu bendram organizmo imunitetui, nes 50-80% imuninės sistemos veiklos priklauso nuo geros žarnyno būklės ir ypač žarnyno floros. Šis tyrimas parodė, kad jei moteris nėštumo metu gauna daugiausiai BPA, vaikui padidina uždegiminių žarnyno ligų riziką. Ir beje, BPA dozės buvo žymiai mažesnės nei lestinos normos.

BPA įtakoja kūdikį gimdoje

Tyrimas rodo, kad mergaitės, kurių mamos per nėštumą gaudavo didelį kiekį BPA, tapdavo agresyvios. O tokie berniukai labiau linkę į irzlumą, neramumą, būna užsidarę. Beveik visų tyrime dalyvavusių motinų (99%) šlapime buvo rasta BPA. Kuo didesnė BPA koncentracija mamos šlapime per pirmas 16 nėštumo savaičių, tuo didesnė tikimybė, kad vaikų elgesys bus sutrikęs. Ir po to, žinoma, tokiems vaikams dažnai paskiriami smegenų veiklą slopinantys vaistai, kaip Ritalin ir kt. Kas vėlgi, labai geras pelnas farmacininkams.

Dar pastebėta, kad berniukai, kurių mamos nėštumo metu gavo daugiausiai BPA, buvo labiau linkę į moteriškumą, o mergaitės į vyriškumą (čia kalbama apie fizines kūno savybes - raumenų masę ir kt.). BPA taip pat gali sumažinti intelekto koeficientą (IQ), vaikai gali gimti su gimimo defektais.

Bandymais su pelėmis buvo nustatyta, kad motinoms per nėštumą gaunant BPA, neigiamai veikiamas naujagimio gimdos DNR ir tai vėlesniame amžiuje tai gali sukelti nevaisingumą ir kitas reprodukcinių organų problemas.

Europos Sąjungoje BPA yra uždrausta naudoti vaikams iki trijų metų skirtiems produktams. Nepaisant to, patartina vaikams nenaudoti plastikinių indų, ar bent jau naudoti kaip galima mažiau.

Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad BPA sumažina vyrų spermos kokybę ir taip padidina nevaisingumo riziką. Vyrų nevaisingumas ir erekcijos sutrikimai tampa vis didesne problema. BPA sutrikdo testosterono ir estrogenų santykį ir tai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą. BPA taip pat siejama su moterų nevaisingumu. Mergaitės, kurios gauna didelį kiekį BPA, pradeda anksčiau nei turėtų lytiškai bręsti, kas padidina vėžio (ypač krūties) ir kitų ligų riziką.

BPA skatina viršsvorį ir diabetą

BPA taip pat skatina adipocitų (riebalų ląstelės) formavimąsi ir tai skatina viršsvorio augimą. Viena studija parodė, kad BPA net 1300 % (13 kartų) padidino Trigliceridų (kraujyje cirkuliuojantys riebalai, kurie po to atidedami į riebalų ir kitas ląsteles, taip pat gali būti naudojami energijai) formavimąsi, taip pat žemo tankio cholesterolį (LDL), bei 150%   padidino insulino produkciją (tai rodo sumažėjusį insulino jautrumą, kas didina diabeto riziką).

Kitas tyrimas su pelėmis taip pat parodė, kad BPA skatina perteklinę insulino gamybą ir tuo pačiu didina insulino nejautrumą, kas veda prie Sindromo X ir II diabeto. BPA dozė, duodama pelėms buvo tokia pat, kaip saugi norma nustatyta Amerikoje.
BPA kaip ir kiti sintetiniai estrogenai veikia krūties audinį ir taip padidina krūties vėžio riziką. Dar vienas plastike randamas estrogenas - diethylstilbestrol (DES) didina vėžio ir kitų ligų riziką. DES yra stiprus estrogenas.

Dar vienas plastike randamas chemikalas - Phthalates siejamas su vaikų hiperaktyvumo sindromu ir dėmesio sutrikimais. Phthalates taip pat gali sutrikdyti hormonus, sukelti nevaisingumą, gimimo defektus, astmą, vėžį ir kitas ligas.

BPA padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių šlapime buvo rasta didžiausia BPA koncentracija, turi du kartus didesnę riziką būti diagnozuoti su širdies ir kraujagyslių ligomis bei II diabetu.

BPA ir astma

Tyrimai rodo, kad BPA gali būti vienas iš kaltininkų, dėl kurių vis daugiau ir daugiau žmonių serga astma. Tiesa, eksperimentas buvo atliktas su pelėmis. Žinoma, kiti veiksniai taip pat turi įtakos.

Straipsnis  parengtas pagal:

A Clear and Plastic Danger

Bisphenol A and Other Endocrine-Disrupting Chemicals Pose Cancer Risk, Study Suggests

Bisphenol A Accelerates Terminal Differentiation of 3T3-L1 Cells into Adipocytes through the Phosphatidylinositol 3-Kinase Pathway

Bisphenol A in combination with insulin can accelerate the conversion of 3T3-L1 fibroblasts to adipocytes

Bisphenol A levels in cans triggers call for ban

Bisphenol A linked to asthma - study

BPA and Testosterone Levels: First Evidence for Small Changes in Men

BPA From Dental Sealants, Fillings: Is It Safe?

BPA in the womb shows link to kids’ behavior

BPA plastics chemical damages intestines, study shows

Common Plastics Chemicals — Phthalates — Linked to ADHD Symptoms

Concerned about BPA: Check your receipts

Consumer Reports magazine: December 2009

Human Exposure To Controversial Chemical BPA May Be Greater Than Dose Considered Safe

Effects of bisphenol A on adipokine release from human adipose tissue: Implications for the metabolic syndrome

Exploring the Roots of Diabetes: Bisphenol A May Promote Insulin Resistance

Hormone-Mimics In Plastic Water Bottles Act As Functional Estrogens

Impact of oral bisphenol A at reference doses on intestinal barrier function and sex differences after perinatal exposure in rats

Migration of bisphenol A (BPA) from can coatings into a fatty-food simulant and tuna fish

Prenatal Exposure to Endocrine-Disrupting Chemicals Linked to Breast Cancer

Plastic Chemical Bisphenol A (BPA) Linked to Cardiovascular Disease in Adults, Analysis Confirms

Plastics component affects intestine: study

Polycarbonate Bottle Use and Urinary Bisphenol A Concentrations

Six Environmental Research Studies Reveal Critical Health Risks From Plastic

Smart Plastics Guide Healthier Food Uses of Plastics

Synthetic estrogen BPA coats cash register receipts - EWG-commissioned lab tests find BPA-laden receipts from big national retailers

Warning: Drinking Bottled Water Could Make you Fat!

Which plastic water bottles don’t leach chemicals?

Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turi kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau. Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark’.
P.S.1
Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudinga
jūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiems
nusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy

http://www.buksveikas.net/

Patiko (18)

Rodyk draugams

komentarai (143) | “Plastiko (BPA) pavojus sveikatai”

  1.   laura rašo:

    Sveiki, labai dekui uz straipsni, kaip visada idomu. Nors apie BPA zinojau jau anksciau, noreciau paklausti kaip su ivairiom pakuotem, tokiom kaip kad jogurto, grietines ir pan. Ten atrodo irgi plastikas, nerandu kad ant ju dugno ar kur kitur butu zenklu. Ar jos taip pat pavojingos? Net jeigu ju ir nesildytume, bet maistas budamas joje ilgai, gali sugerti pakuotes medziagas? Ir kaip ten su polietilenu, su tokiu storu, i kuri buna ipakupotas maistas, kad ilgiau laikytusi, ar tokia medziaga ir joje esantis maistas gali tureti BPA?
    Beje, nors skaiciau ir nelabai atidziai, bet manau nepaminejote dar vieno dalyko. Zmones daznai naudoja vienkartinius plastmasinius indus, jie taip pat, kiek zinau, turi labai daug BPA. Be to pila i puodelius karstus gerimus, deda i lekstutes karsta maista, i burna plastmasinius irankius. Tai yra populiaru, bet labai negerai.

  2.   andy rašo:

    Na laura tu gerai papildei, reiktu niekada nergerti kavos ar kito karsto gerimo is plastikiniu stikliniu, taip pat nenaudociau plastikiniu indu. Bei nevirciau vandens plastikiniame virdulyje.

    Siaip jogurtu konteineriai dazniausiai buna 5, bet priklauso nuo gamintojo. Teigiama kad sio numerio plastikas neturi BPA, kas zino.

    Del maisto vyniojimo tai raso kad dazniausia buna ketvirto numerio, bet velgi priklauso nuo maisto ir gamintojo.

    Siaip tai velgi visiskai plastiko neisvengsi, ir miasta i kazka reikia suvynioti ar bent jau i koki nors maiseli ideti. Tiesa kai kur dabar naudojamas popirius , bet net ir ju pavirsius gali buti padengtas chemikalais kurie turi BPA ar ju dariniu, ypac tai pasakytina apie riebiu maisto produktu pakuote, kaip greito maisto , chipsu, kepintu bulviu ir t.t.

    Tad velgi reiktu stengtis valgyti kuo naturalesni maista tada ir pakuociu bus maziau.

  3.   Audrius rašo:

    o tarkim H.R. Clark siūlė vietoje geležinių indų ir stalo įrankių naudoti plastikinius, nes metalas yra tirpus. aš manau geriausia ir skaniausia naudoti medinius indus, o valgyti pirštais.

    beje, pamąstymui, dauguma vandens filtrų yra iš plastikinio korpuso.

  4.   Andy rašo:

    Mediniai turetu buti gerai su salyga, kad jie nepadengti kokiais nors chemikalais, O pirstai tai manau vienas geresniu varjantu , as pats daznai valgau tiesiog su pirstai. Taip pat yra tautu kurios valgo su pirstais.
    Del geleziniu indu tai velgi dar priklauso nuo gelezies, ir taip pat nuo nerudyjancio plieno tipo.

  5.   VitaminasC rašo:

    dėl pirštų tai klausimas kur didesnė žala gaunama - ar nuo pirštų pilnų bakterijų visokių ar geležinė šakutė/įrankiai.

  6.   andy rašo:

    Dauguma bakteriju nera pavojingos, bakterijos taip pat padededa susiformuoti geresnei imuninei sistemai. Didziasia problema yra parazitu kiausineliai. Siaip pirstus laikas nuo laiko gerai dezinfekuoti pavalius juos su jodu.
    Bet is kitos puse nemanau kad gelezine sakute,sauksetelis, saukstas yra didele problema.

  7.   LORA rašo:

    Dekui Andy,geras straipsnis!!!

  8.   KitokiaFeja rašo:

    dekuij, buvo idomu

  9.   Maija rašo:

    apima siaubas :(
    Praktiskai visi produktai supakuoti i plastikinius butelius arba i maiselius.
    Net nusipirke turguje gabal mesos, ji kisame i polietilenini maiseli
    Panasu, kad plastiko neisvengsim, teks prie jo pratintis :)

  10.   andy rašo:

    Isvengti neisvengsti bet sumazinti tai tikrai galima.

  11.   as rašo:

    O kaip su tokiu žymėjimu: yra trikampėlis, po juo užrašas PET, bet skaičiuko jokio..?

  12.   andy rašo:

    PET yra numeris vienas, Polyethylene terephthalate.

  13.   karolina rašo:

    Andy, o kaip dėl produktų šaldymo įvairiuose plastikiniuose induose, dėžutėse, taip pat maišeliuose. Pati daug šaldau įvairių uogų, daržovių, žollelių, tad nejaugi tas BPA patenka ir į šaldytus produktus?

  14.   andy rašo:

    Kiek patenka negaliu pasakyti, dar priklauso nuo konteinerio tipo. Bet siaip tai zemoje temperaturoj bent jau BPA issikirai maziau. Taip pat saldytytu produkti i kitka nelabai idesi, tad siuo atveju turubut teks naudoti plastika. Tiesa yra konteineriu kurie yra be BPA, bet kas zino apie kitus chemikalus.

  15.   Audrius rašo:

    o jeigu ilgą laiką naudoji tarkim vieną plastikinį indą maistui ir pan, ar sumažėja BPA išsiskyrimas?

  16.   andy rašo:

    Kazkiek sumazeja, bet kiek negaliu pasakyti.

  17.   runce rašo:

    Gerb. Andy - Jusu straispsnius skaitau mielai, bet netikslus vertimai tokie kaip “jogurto konteineris” akis bado. Apie cheminius terminus isvis nekalbu. Sutinku, kad tai, kaip pavadinsi jogurto indeli, esmes nepakeis, bet… netikslumai, neatidumas vertime vercia abejoti ir kita Jusu pateikiama informacija. Noretusi, kad atkreiptumete daugiau demesio ne tik i turini, bet ir i forma. Tada Jusu bloga mielai rekomenduosiu draugams.

  18.   Jurga rašo:

    Sveiki, Andy, o kaip yra su tais maiseliais kuriuose verdame ryzius grikius ir kitas kruopas?

  19.   andy rašo:

    Jurga, tai labai geras ir daugeliui aktualus klausimas, bet atsakymas yra labai paprastas, tokiu produktu kur reikia virti plastike kad ir kas tai bebutu - kruopos, zuvis … rekia vengti ir dar kitus perspeti. Nes patys pagalvokite, koks tai gali buti maistas jie jis kartu verda plastike.

  20.   andy rašo:

    Runce, techninius terminus gana sunku lietuviskai isversti, tad dazniausiai juos palieku angliskus pridedeama galune.
    O jei tu nori kad ka nors pakeisciau atsiusk i emeila ir tada pakeisiu.
    Jugorstu indeliu tai tu teisi tikrai geresni zodis nei konteineris ir ji butinai pakeisiu.

  21.   Inga rašo:

    siek tiek apsisaugoti tikrai galima,issitraukti ikistus giliai i spintele emaliuotus virdulius,grietine ir tt pirkti sveriamus i savo stiklini inda,mesa galima tikrai taip pat pirkti turguje ir ja isideti taipogi i savo inda ar pakuote,taip tik sutaupysit pardaveju islaidas :) o gal ir nusipelnysit padekos zodzio ar netgi saziningo- taip, si mesyte rikrai lietuviska ir sviezia..

  22.   laura rašo:

    Noreciau paklausti apie polipropilena. Nelabai randu info ar tai toksiska medziaga, cia lyg ir prie plastiko kazkokiu rusiu priskiriama. Radau toki kilimeli, man jis labai patinka, ten raso, kad 100% polipropilenas, ar jis gali buti saugus sodinti vaikui zaisti? http://daiktaivaikams.lt/baldai-vaikams/kilimai/556 arba siaip basom ant jo stoveti.

  23.   andy rašo:

    Siaip teigima, kad bent jau BPA si plastiko rusis neturi ir bendrai si plastiko rusis laikoma saugia, bet ar ji visiskai saugi negaliu pasakyti. Bet bent jau siuo metu su juo nera siejamoa jokiu sveikatos problemu. Tad vaikus manau sodinti butu galima, bet velgi visai nuogu gal ir nereiktu, nes kas zino kas kada paaiskes.

  24.   Rima rašo:

    Andriui-geri kokybiški filtrai yra gaminami iš polipropileno,tai maistinis kokybiškas,nekenskmingas,nekalbant apie taivanietiškus-tai jiems ir reiketų šitą paskaityti,ką pasirenka -pigumą ar sveikatą.

  25.   Vienas rašo:

    Nepastebėjau, ar Andy nėra rašęs apie maisto pakavimui naudojamų metalų poveikį sveikatai (įvairūs skardiniai, folijos dangteliai, metalu dengti kamšteliai ir pan.)? Jei ne, būtų įdomu pamatyt tokį straipsniuką…

  26.   Andy rašo:

    Nesu apie tai atskirai rases, bet folijos tai tikrai reikia vengti, nes ten aliuminis, kuris siejams su alzheimeriu ir kitomis ligomis. Skardiniu taip at reiktu venti, nes kaip sakiau dauguma ju padenta medziagomis turinciomis BPA.

  27.   Justas rašo:

    Labai ačiū už gerus ir naudingus straipsnius. Bet man, kaip ir daugeliui, yra labai aktuali nervų problema. Juk yra sakoma, kad nuo nervų visos ligos. Tad lauksiu jūsų išsamių straipsnių šia tema. Tik norėtusi, kad jūs parašytumėte ne apie nervų kenksmingumą, kas ir taip žinoma, bet kaip žmonėms išvengti ir apskritai mažiau nervuotis dėl visokių niekų. Aišku jei tik turite laiko. Sėkmės šviečiant žmones.

  28.   laura rašo:

    Justai, cia manau galetu padeti fizinis aktyvumas, masazai, vonios su raminanciais nervu sistema aliejais, meditacijos, pozityvumo mokymasis. Zodziu reikia nesinervuoti :) jei gali pakeisti nepriimtina sitaucija nesinervuok, o dirbk keisk, o jei nieko negali padaryti tai ir nedaryk, pats laikas ir ivykiai isspres situacija. O kad nesinervuoti, tai cia manau labai didelis darbas su savimi. Labai neblogos pozityvumo ir apie gyvenima mokancios Deepak Chopra knygos, Tibeto gyvenimo ir mirties knyga, kuomet perskaites supranti, kad visos smulkmenos del kuriu kasdien nervuojiesi yra labai nereiksmingos ir nevertos demesio.

  29.   Justas rašo:

    Ačiū, Laura, už patarimus. Žinios yra labai svarbu, kuo jų savo makaulėje turi daugiau tuo esi išmintingesnis ir gali sugalvoti kaip išspręsti savo bėdas.

  30.   Andy rašo:

    Na stresas ir kitos neigiamos emocijos gali sukelti daugeli ligu ar buti ju rizikos faktoriumi. Yra manoma, kad kiekviena liga liga turi emocini rysi.

    Dar viens streso sumazinimas yra gylus ir letas kvepavimas.

  31.   Justas rašo:

    Ačiū, Andy už patarimus. Bandau ir bandysiu daryti tai, ką patarėte. Sėkmės.

  32.   Nida rašo:

    Sveiki, į jūsų blog-ą pakliuvau atsitiktinai. Kaip ir visi domiuosi kaip geriau išsaugoti sveikatą. Mane sudomino kompanija iš rusijos
    http://www.centr-region.com/ tai garsių rusijos mokslininkų, akademikų praeityje kūrusių kosminius laivus, produktas. Trumpai vadinamos KFS plokštelės. Jų yra 8 ir visos skirtingos. Sudomino jų ateities planai, t.y. numato sukurti plokštelę skirtą tik vaikams ir atskirą plokštelę bitėms (nes kaip žinome kas metai masiškai mažėja bičių kiekis žemėje.)Domėjausi atsiliepimais žmonių kurie jas naudoja. Labai įdomu. Žinoma kaip ir visur vieningos nuomonės nėra. Bet nemanau, kad žmonės kurie jau yra garbaus amžiaus ir turi mokslinius laipsnius taip lengvai užsiimtų kokiom tai nesąmonėm. Bendrauju su vienu iš jų, pasikviečiau į Lietuvą. Turėtų atvažiuoti apie lapkričio mėn 8-10d. Jei kas norėtų prisijungti ir išklausyti informaciją iš pirmų lūpų - prašau. Nežinau taisyklių, todėl kol kas savo pašto neskelbsiu.

  33.   ElniasG rašo:

    Sveikas Andy…Aciu uz vel nieko gero nesakanti straipsni :) info labai prasminga ir mes bandysim iki maximumo sumazint plastiko artuma kasdienybeje…Ziu, turiu klausima.. ka manai apie Sigg gertuves is aliuminio( tik info sumetimais http://www.sigg.com). Ten jie skelbiasi kad iki nuvirtimo isdirbti nuo visokio blogio free ir t.t.Man idomi tavo asmenine nuomone.
    Lauksiu atsako

  34.   Andy rašo:

    Tu aliuminiu buteliu geriau nenaudoti, nes aliuminis siejmas su alzheineriu ir kitomis ligomis, nes jis yra toksiskas, ypac didelem dozem. Jie teigia, kad tas aliuminis yra padengtas, bet nepaisant to as tokiu buteliu vengciau.

    Geriau naudoti BPA-free nerudyjancio plieno butelius, kuriuos jie taip pat parduoda - steelworks range.

  35.   hari rašo:

    Rode laida per TV ..paskutine instancija… apie nitratus darzovese, mane sudomino nitratu matuoklis ( juosteles). Andy, gal zinai kur ju galima isigyti.

  36.   Andy rašo:

    Na spicifiskai maistui nezinau, bet galbut galima naudoti ir siuos, kurie pagal parasyma skirti aquariumam , vandeniui
    http://www.aquaessentials.co.uk/precision-labs-nitrate-test-strips-p-1620.html

    Beje kas dar nemate tos laidos tai siualau paziureti
    http://www.tv3.lt/webtv
    Susiraskite paskutines instancijos laida

  37.   Andy rašo:

    Na va sitie atrodo tinka ir maistui
    http://www.mn-net.com/tabid/10327/default.aspx

    Ir beje sita video tikrai sokiruojanti ir vercianti susimastyti.

  38.   Andy rašo:

    Na cia parduoda, nes ten tik gamintojo puslapio
    http://www.camlab.co.uk/item.asp?itemid=21336&categoryid=204&browsecategoryid=309

  39.   hari rašo:

    Dekui Andy, as jau radau lietuvoje pirkti siu testu, nu ir ir keleta produktu jau pratestavau. Visu pirma ekologiski bananai sokiravo, jie pilni nitratu.

  40.   Andy rašo:

    Idek nuoroda kur lietuveje pirkai, nes manau kiti taip pat nores patestuoti.

  41.   hari rašo:

    Zalioj stotelej.

  42.   VitaminasC rašo:

    pratestuok jei išeina iš kaimuko atvežtas bobutės augintas daržoves įdomumo dėlei, gal ten irgi baisu kas darosi, gal aplink tų nitratų tiek daug jau kad net ir savo kieme auginant niekuo netrešiant jau neįmanomau užauginti kad 0 rodytų?

  43.   hari rašo:

    Visu pirma tokias darzoves ir testavau, nitratu net pedsaku nera, isskyrus morkas, bet ir tai vos vos.

  44.   VitaminasC rašo:

    cool. reiks ir man pratestuoti savo kaimietiškus dalykus…
    čia pirkai šitoj - Žalia stotelė, parduotuvė, UAB agrofirma “Sėklos” ???

  45.   hari rašo:

    Taip

  46.   Ina rašo:

    Nitratu testu yra pirkti ir ‘Pasidaryk pats’ Iki Madoje, Vilniuje. Dar girdejau, kad Senukuose buna. Testavau ir as- darzovese is prekybos centro- daug. Taip pat testavau ekologiskas. Juosteliu spalva kaip buvo taip ir liko sviesi beveik balta. Vadinasi, nitratu nerasta. Ziurejau visa ta vakara, spalva nepasikeite. Bet stai kitos dienos vakara spalva eme keistis, pasidare violetine. Gal kas nors is labiau ismananciu paaiskintu, ka tai reiskia? Ir yra tu nitratu, ar nera? Na, o Andy, as pirkau vaikui lekstutes, puodelius ir pan, ten parduotuve prekiauja ekologiska produkcija vaikams, raso kad tie indai neturi ne tik BPA, bet ir PVC ir phthalat’u. Na, as maniau, kad tie indai saugus, ir jie taip uztikrino, o ka jus apie tai pasakytumet?

  47.   Andy rašo:

    Na dar del nitratu testavimo, tai pasidarykite slapimo tyrima, ir jei jus ju labai daug vartosite tai pasirodys slapime.

    Del plastikiniu indu, jie pasitikite gamintoju tai galite naudoti, bet kaip sakiau plastiko kiek galima reiktu vengti, nes kas zino kada kas nors identifikuos koki nauja chemikala plastike, kuris gali buti net ir tame kuris siuo metu laikomas saugus.

    Del nitratu susidarymo po keleto dienu, tai negaliu specifiskai teigti, bet gali buti, kad ten kokia nors bakterija palaikius prigamino tu nitratu, Bet cia tik mano spekuliacija kaip yra is tikruju tai negaliu pasakyti. Siulau testa pakartoti dar karta ir ziureti. Idealiai laikykite kur nors saldytuve, kad nesudarytumete salygu bakterijoms, ir taip eliminuosite ar su mazinsite si faktoriu.

  48.   Aleliuja rašo:

    ten gi chemija paprasšiausia. Manau kad sureagavo tie reagentai su oru ar ore esančiu vandeniu ir pasikeitė spalva, ne dėl to kad nitratų ore yra, bet dėl to kad chemija yra visur :)

  49.   budulis rašo:

    na, ka gi, paskaitinejau komentarus ir pastebejau, kaip pasisuko kalba apie nitratus ir ju testavima. be to, buvau mates ir ta laida - paskutine instancija. taigi, nusprendziau ir pats pracekinti nitratu kieki siandien nusipirktuose produktuose, labai smalsu pasidare. patikrinau vandeni ir neaptikau jame jokiu nitratu, tik gal nitritu langelis ant juosteles kiek pakeite spalva, bet lyg ir nepateko i kenksmingu kiekiu lentele. o vandeni patikrinau del to, kad jau labai daug metu geriu “vanvitos” geriamaji vandeni. geriu ir gerdavau tiesiog is simpatiju sumetimu, ir tiek, be jokio kitokio pagrido. “zalios girios”, ar tiksliau “gelsvos” vandens gerdavau labai retai, kai nerasdavau vanvitos, o dar ir del to, jog kazkada porakart buvo pasitake, kai vanduo buvo kazkoks supuves ir smirdejo, bet tai tik pavieniai atvejai, na, bet faktas, kad buvo tokiu, o dar tuo labiau, kad pirkdavau labai retai. zodz, nenoriu pasakyt, kad kazkoks afigienas tas vanvitos vanduo, tiesiog as ji geriu, todel man buvo aktualu patikrinti. o siaip, turbut visi tie pardavinejami geriamieji vandenys panasus ir nevirsyja jokiu leistinu normu, bent jau kazkokioj laidoj, berods “gamtos patruliai”, dare tyrima ir paaiskejo, kad nevirsyjo leistinu normu nei vienas is testuotu vandenu, taipogi ir mano minetieji iejo i ta testa. o is krano negeriu. kazkodel. nezinau, tiesiog man skonis prastesnis, be to, manau, kad chlorkiu daugiau, galbut ir sunkiuju metalu:/ bet tai tik mano speliones. o esu girdejes, kad kiti tvirtina, jog is krano ne prastesnis nei tie pirktiniai. neaisku, nors noreciau suzinot. bet faktas vienas, kad pirktinis vanduo, siuo atveju vanvitos, randasi plastikiniame inde. o tai jau turbut nieko gero, bent jau pagal andy tema. deja, nenurodytas joks zymejimas ant plastikines pakuotes, tai ir zinok sau:/ beje, andy straipsnio apie bpa plastika nekaiciau, bet butinai kada perskaitysiu. tik supratau tiek, kad buna kenksmingu plastiku, ka teko ir seniau girdet. taigi, koki vandeni geriausia gert? man tai aktualu, nes didziaja (praktiskai visa) dali mano suvartojamu skysciu sudaro vanduo. teko kazkur uzmatyt komentaruose, kai andy snekejo, jog mazdaug geriausia gert vandeni is krano, filtruota britos filtru. kazkada labai, labai seniai naudodavau si filtra, bet paskui lioviausi. nu bet velgi, ar geras toks variantas - vandens filtrai? juk filtrai taip pat pagaminti is kazkokio plastiko, bei pats indas is plastiko (bent jau britos toks budavo), be to, pastoviai pilamas vanduo i ta pati inda ir uzdaromas, kuriame ilgainiui kaupiasi daugybe bakteriju, indas tersiasi. dar bakterijos bakterijom, bet juk paciam filtre kaupiasi visas prafiltruotas s…, o juk vanduo siekia ir apsemia ta filtra. ir is kur jau ten tiksliai zinot, kada geriausia ta filtra keist, kada jis uzsiterse ir pan., juk filtruojamas vanduo gali but labai skirtingas. tai kur tikslumas? ka gali zinot? bent jau brita, kiek pamenu, tikslinga budavo keist kas men., bent jau taip rekomenduojama, o dabartiniai filtrai (yra tokiu) kiek teko girdet isvis praplaunami ir vel toliau naudojami. tai net ir nezinau ka galvot, o pirktinio vandens vel neaisku: ar gamitojai laiku keicia filtrus, ar kartais vanduo nefiltruojamas pro uzsitersusius filtrus, taip tapdamas dar blogesniu, kenksmingesniu. o galbut kai kurie gamintojai tiesiogiai is krano pila. teko girdet ir tokiu variantu. kazkada lyg ir buvo tuo pagarsejes toks vanduo “saltinelis”, berods. galima tiketis, jog ir dabar dar yr tokiu. tai tiek apie vandeni.

  50.   budulis rašo:

    toliau testavau salotas, nupirktas skaitomame didziajame ekologiniame turgely. ir ka, pavioletinavo kaip reikiant, bent jau pagal testo galimybes, tai pasieke maksimalia riba 500mg/l/kg. tai kur ta ekologija? ar verta tokias salotas valgyt? daugiau zalos, ar naudos?. ka ir beklausinet, aisku, kad jau geriau apsieit ir tokiu nevalgyt, nes tiketina, kad gausi daugiau zalos nei naudos. taip pat, tiketina, kad siuo metu ne geresnes ir parduotuvej. jei isvis jos kada nors buna geresnes, tiek parduotuvej, tiek turgely. toliau patestavau svieziai spaustas morku sultis “maximoj”, kurias oi kaip daznai geriau jau kokius daugiau nei metus (puslitri suvartodavau per dvi dienas). nezinau is kokiu morku spaudzia: lietuvisku, olandisku, ar dar kt. ir ka, ~250mg/l/kg nitratu. nelinksma paliko, kai tiek esu ju prigeres. stai tau ir maitinuos sveikai - ne kazkoki alu perku, o leidziu sau morku sulciu nusipirkt uz 5lt. stai tiek sumoki uz nuodus. vat tau ir nors akims pagelbet, daugiau turbut zalos atnesiau visam organizmui, nei padejau akims. ka gi, paskutinis kartai kai jas pirkau. teks paciam spaust, o taip tingedavau. pasiimsiu “zuravinka” is garazo, ar kokia ten budavo, ir pats spaudinesiu. bet vel, ar morkos, kurias nusipirksiu pardoj, turgely, bus be nitratu??? toliau raugintu kopustu eile, kuriuos nusipirkau jau anksciau minetam turgely. (beje, raugintu kopustu pilna kiekvienam turgely. raugia, parduoda kas tik netingi, todel galima bandyt laime visur). nezinau ar as labai laimingas, ar ne, bet parode nei daug, nei mazai ~150-200mg/l/kg nitratu kopustu sunkoj. pirmas kartas - ir bull’s eye. ar bull’s shit. pirkdavau kartais raugintu kopusu ir seniau, beje pernai itariu, kad buvau apsinuodyjes butent jais. negana nitratu ir taip neaisku, kokius ingredientus naudoja, ar kokius dar priedus deda. gal ir kokios citrinu rugsties (E330) ivaro, ar dar ko, ir pan. zodz, stai tau ir kopustai, vitaminas c ir pan. dar be to, “paskutinej instancijoj” minejo, jei neklystu, kad butent raugimo metu kazkaip neva neutralizuojasi, suyra, ar belenkaip, tie nitratai, todel turetu buti ne itin baisu pirkti raugintus kopustus. ka as zinau, uzruge buvo gal ir ne per stipriausiai, bet rauginti. o labai uzrugusiu sunku tiketis, juk bizni zmones varo, pirkimas vyksta pastoviai, todel ir nespeja raugint, ar labai gerai suraugint. greiciausiai, koks skirtumas - daug uzruge, mazai uzruge - skaiciai jums pries akis. bandytkit laime, gal jums pasiseks rast be nitratu, tuo labiau, kad paskutinej instancijoj tikrinti nerauginti kopustai buvo be nitratu. czech dis aut on jor oun. galiausiai patikrinau apelsinus. nieko, tik balta. nezinau, ar teisybe, bet teko nugirst, kad vaisiai nekaupia nitratu:/ cia jau andy galetu geriau pakomentuot. taigi, siuo atveju, norint gaut vitamino c, geriau butu suvalgyt apelsinu nei raugintu kopustu. o as galvojau, kad geriau kopustai. gal ir taip, jei jie be nitratu. tai tiek mano testavimu siam kartui, jei dar ka pracekinsiu, imesiu. ir pala, pala, nepamirskit, kad testuojami buvo tik nitratai, nitritai, o kur dar pesticidai. kiek zinau, ne ka maziau zalos nesa zmogaus organizmui. vienodai pavojingi ir kenksmingi. ar ne vienodai, koks skirtumas, bet nitratai ir pesticidai yra vieni pagrindiniu pavojaus faktoriu. o kaip nustatyt pesticidu kieki? yr kokiu testeriu? dar klausimas andy - jei jau vaisiai nekaupia nitratu, tai gal kupini pesticidu, juk kiek teko girdet, del kazkokiu preizasciu buna sunaikinamos kai kurios vaisiu siuntos, tarkim apelsinu, ar greipfrutu? tik musuose turbut tai retai pasitaiko, nes pas mus visas sueina. beje, andy, kazkur minejai, kad valgai bananus (bent jau ieina i tavo sveikos mitybos valgiarasti). tai klausimas toks - kokius tu valgai? idomu labai, nes kiek as zinau, tai jie nutresti normaliai (be to, patvirtinimui, kazkas is auksciau pasireiskusiu zmoniu jau atliko nitratu testa ir pasibaisejo). ir dar kas svarbu (bet nezinau, ar tiesa, tik teko toki teigini girdet), kad tik naturaliai prinokusiuose bananuose yra naudingu vitaminu ir mineraliniu medziagu, o atveztuose zaliuose ir sunokintuose dujose bananuose visiskai nieko gero nera. kaip yra is tikro?

  51.   Andy rašo:

    Na pesticidus nustatyti galima tik geroje laboratorijoje ir tai kainuoja pinigus.
    Aciu uz pasidalintus tyrimo rezultatus
    O del nitratu, tai zinoma nera gerai kad ju tiek daug. Bet yra ir dar blogesniu dalyku nei nitratai, kaip jau mineta pesticidai ir t.t.

    Taip pat nereiktu is karto panikuoti, siulau pasidaryti slapimo t tyrima, ir jei slapime yra didelis kiekis tai tada tikrai reiktu sumazinti.
    Arba galima tiesiog nusipirkti slapimui testuoti skirtu juoseliu ir toki tyrima atlikti namuose.

    Daabar laukiu kol man atsius tuos testus ir tada patestuosiu savo.
    Ir jie bus didelis kiekis tai tikriausiai reiks bananu kieki zymiai sumazinti.
    Kita savaite parasysiu kokie mano rezultatai.

  52.   budulis rašo:

    as ir nepanikuoju, nieko cia nepripanikuosi. tiesiog atsisakysiu kai kuriu produktu, kuriuos pirkdavau, jei jau issiaiskinau, kad nieko gero. bet kuo reiks pakeist - jau kitas klausimas. teks turbut dazniau testuot nusipirktus produktus, ir begiot, ieskot, kur kas geriau. jei isvis imanoma isvengt tu nitratu ir pesticidu:/ gal tai net ir beviltiska. tarkim kruopas perki, bet niekad nesuzinosi kokioj dirvoj jie auginti, kiek ta dirva nutresta pesticidais, o ir patys augalai kiek buvo tresti tais paciais pesticidais (herbicidais (tarkim, roundapas), fungicidais, insekticidais ir dar velnias zino kokiais, kurie apsaugo vaisiu nuo ivairiausiu ligu, kenkeju, kt. zalos, ir neskaitant to, dar galbut purskia kokia nors chymija, kuri paskatina augima, brendima ir pan. norint greiciau (ar uztikrintai be nuostoliu) uzaugint “kokybiska” vaisiu (vizualiai)). zodz, valgom tas visokias kruopikes, salotytes, ir kitas darzoves, bei vaisius, bet neaisku, ar daugiau is to naudos, ar zalos. man taip panasu, kad yra beveik beviltiska rast ka nors nenutresto. visi ziuri savo bizni, o apie kitus mazai tegalvoja. nuostolingai nieks nenori dirbt ir knistis, ar uz menka atlygi.
    ir dar, Andy, neatsakei i klausima apie bananus - ar nenaturaliai sunokinti bananai turi tiek pat naudinguju medziagu kaip ir naturaliai sunoke, jei, zinoma, isvis ju turi?

  53.   budulis rašo:

    o del slapimo testo, tai nematau reikalo darytis. kas is to, jei jau ir taip matai, kad produktai virsija leistinas normas, tik galbut tokio kiekio nesuvalgai, kad uzsilenktum. jei jau skaitos, kad maitinies ale sveikai, tai noretusi matyt baltus langelius ant testerio lapelio, net nedziugintu leistinos normos, o ka jau sneket kai virsija. negi valgysi ir tenkinsies tuo, kad, ai, va mazdaug dar imanoma valgyt, arba apmazinsiu kieki (tarkim, bananu), jei paaiskes, kad daug nutresti. tai kur cia tas sveikuoliskumas. isvis reiktu atsisakyt. bet tada klausimas iskyla, ka apskritai valgyt. todel, kaip minejau, panasu, kad teks tenkintis tuo kas yra, nes kazka geresnio vargu ar rasi, ir tiketis, kad nesuvalgysi labai dideliu, ar mirtinu doziu. bet pats faktas jau nervina, kad stengies gyvent sveikai: valgyt kruopas, darzoves, ar vaisius, o tie visi produktai jau su “naudingais vitaminais”. taip iseina, jog siais laikais jau mazai naudos is tokio patarimo, neva jei nori but sveikas, valgyk daug darzoviu ir vaisiu - jau to neuztenka ir tokia informacija gana skurdi ir negarantuoja tau sveikatos. o vat jei zinotum, kur gaut tu nenutrestu, nenupurkstu darzoviu ir vaisiu - stai kur butu aukso vertes info. bet panasu, kad tai beveik utopija. atejo tokie laikai, kai verta susimastyt, galbut jau geriau vartot kokius nors kokybiskus maisto papildus (zinoma, jei tokie egzistuoja), nei valgyt neva sveika maista, tarkim darzoves ir vaisius, kurie neaisku, ar labiau kenkia, ar labiau naudingi. turbut is ju siek tiek daugiau naudos. tokia mintim vadovaudamiesi ir valgykit i sveikata.

  54.   Andy rašo:

    Na modifikuotoje atmosferoje nokinti vaisiai neprilygsta naturaliai nokintiems, bet tokiu lietuvoje galima gauti tik vasara ir rudeni.
    Nenaturaliai nokinti bananai bent jau kazkiek naudingu medziagu turi, ypac kalio, kai kuriu vitaminu, bei mineralu.

    Na patestavau as cia Anglijoje parduodamus vaisiu ir darzoves, ir rezultatai buvo daug geresni nei lietuvoje,

    Bannai tarp 50-100 mg/L, daugiausi buvo bulvese - 500, saldytu darzoviu noovyras turejo 50-100.
    O kiti testuoti neturejo - gala obuolis (ne ekologiskas), citrina, mandarinas, vinuoges, bei salota (ekologiska).
    NItritu nerode nei viename.
    Burokeliu negalejau patestuoti, nes neasku kas ta juostele nudazo burokelis ar ji nusidazo nuo nitratu.
    Tad gali buti , kad i lietuva atveza prastenius, labiau pritrestus.

  55.   Andy rašo:

    Na slapima patestuoti gali su tuo paciu kur testuoji darzoves. Ir jie bus labai didelis kiekis tai tikrai slapime pasirodys.

  56.   Laura rašo:

    Andy, cia jus rasote testavimo rezultatus neekologisku darzoviu? Ar testavote organiskus vaisius ir darzoves? As gyvenu Londone, pagrinde perku viska is Tesco prekybcentrio, stengiuosi viska organiska. Gal testavote sios parduotuves produkcija?
    O kaip su slapimo testu? Juk butu keista jeigu valgytume uztersta maista, o slapime nebutu nitratu. Tai turbut net blogiau, negu, kad butu, nes rodytu, kad is organizmo nitratai nepasisalina su slapimu, kad inkstai dirba prastai, ar as klystu?

  57.   Andy rašo:

    Na ekologsika buvo tik salota is waitrose (ispaniska), visi kiti buvo is tesco ne ekologiski (as ten darbe testavau).

    Na organizmas kazkiek tu nutratu sugeba neutralizuoti/metabolizuoti, nes is ju gamina AZoto oksida, (Niric oxide), kuris reikalingas kraujagyslems atpalaiduoti, bet velgi dideli kiekiai skatina laisvuju radikalu gamyba.

    Na siaip jei dideli kiekia buna tai pasirodo slapime, pvz jie sulino vandenyje buna nitratu.

    Siaip gali pati patestuoti ir paziureti ka rasi, nes vegli rezultatai gali skirtis.

  58.   Laura rašo:

    Jio butinai isigysiu testa ir pratestuosiu. O kur jus tuos testus Londone pirkote?

  59.   andy rašo:

    Na pirkau is cia
    http://www.eurolabsupplies.co.uk/product.php?N=TEST+STRIPS+NITRATE/NITRITE&Id=857

    bet jei nerodys tai i ju search lauka idekite A2015/16, arba galite pirkti pigesni tik Nitratu, nes pas mane nitritu niekur nerode

    Cia yra produkto aprasymas
    http://www.mn-net.com/Testpapers/Applications/Nitrateinfood/tabid/10930/language/en-US/Default.aspx

  60.   andy rašo:

    Dar nors ten parodyta, kad galima naudoti ir tik lieciant darzoves, instrukcijose raso kad deti i tirpala, vandeni ir apie darzoves neuzsimena. Platintojas i si klausima negalejo atsakyti, o gamintojas man dar neatrase.
    Tai jie nori dar palauk, gal man gaminotjas atrasys, nes su atsiuntimu ir pvm kain gaunasi £40.

  61.   hm rašo:

    o kiek ten yra tu juosteliu?

  62.   andy rašo:

    100

  63.   hm rašo:

    O kai toks kiekis nitratu bananuose ar nieko tokio tokius valgyti? Idomu, ar pats mazinsi ju kieki ar ne?:) cia seip.

  64.   andy rašo:

    Na siaip sveikatos apsaugos ministerijos ir FSA (uk) nitratu normos yra gana aukstos, bet ten laidoje kazka minejo, kad anksciau prie SSRS tos normos buvo mazenses. Bet ten normos isreiksto 1 kg darzovese ir vaisiuose, ir taip pat normos yra 1 kuno mases kilogramui. Sunku tiksliai perversti is mg/L i mg/kg, ir as nezinau kaip tai tiksliai padaryti. Nebenta laikysime kas 1 kg = 1 L

    Na o del bananu tai visiskai as ju neatsisykysiu, bet siaip as dabar ju jau tiek daug nebevalgau, nes yra mananciu, kad tokie dideli kiekiai gali perkrauti kasa, bei kepenis. Nepaisant to bent keleta ju suvalgau per diena.

  65.   andy rašo:

    http://www.jurbarkotv.lt/2010/11/sveikatos-apsaugos-ministerija-%E2%80%93-apie-nitratus-ir-ju-poveiki-sveikatai/
    http://www.food.gov.uk/science/surveillance/fsis2001/nitrate-lettuce

  66.   kaimietė rašo:

    siūlau išrauti kokią kiaulpienę (salotos priklauso tai pačiai šeimai) kur pamiškėj kur niekad niekas niekuo netrešė ir patikrinti nitratus. Radus panašų kiekį nitratų, nusiraminti ir nustoti panikuoti dėl nitratų. Svarbiausia,neieškoti daržovių ne sezono metu, žiemą išauginti salotas ar agurkus tikrai gal reikia visokių chemikalų. Vasarą šiltnamy salotos auga be jokių chemikalų ar trašų, agurkai darže taip pat.
    Valgyti tokias daržoves , kurioms sezonas. Šiltnamiai dažnai dabar augalus augina ne grunte, o trašų tirpale. Ar toks agurkas prilygsta tam iš tikro daržo?
    Javai ,kruopos ? Raundapą naudoja piktžolėtuose laukuose (ne visuose), kad nudžiovinti žoles ir jos netrukdytų kulti grūdus, pačios javų varpos jau būna subrendusios, grūdas apgaubtas lukštu ir Raundapas nepatenka į grūdą,nes tik žalias augalas per lapus gali pasisavinti tą chemikalą(o kai purškia,jei purškia tai grūdas jau būna sunokęs ir stiebas nudžiūvęs-nebepasisavina niekaip ), gaminant kruopas ar miltus grūdai papildomai šatruojami(nuo jų nulupamas paviršinis sluoksnis) tad nusiraminkit ir dėl to . Niekas pervirš tų pesticidų nepila.

  67.   VitaminasC rašo:

    kaimiete, ar tu bent žinai kas yra nitratai ir iš kur jie atsiranda, ką nors daugiau negu “nitratai yra blogis”.
    Trešiant be chemikalų o tik karvės mėšliuku tų nitratų gali būti dar daugiau. nes tai yra NO3. Netgi netreštoje žemėje yra azoto junginių ir nitratų tame tarpe, augalams jie būtini, kitiap jie numirtų.

    Kalba eina apie per didelį trešimą, kada augalas pertrešiamas ir jis daug nitratų pasilieka savyje. Taip kad jei žemė gerai pritręsšta tavo tam šiltnamyje, tai net jei tu netręši pasodinus agurkus, jei vistiek bus pilni nitratų.

    Roundapas labai gražiai nusėda ant pačio grūdo luobo, taip kad nereikia jokio kotelio kad jį pasisavintų. Na taip jis suyra, na taip jis po kelių savaičių “nekensmingas”…
    Beje purškia ne tik sunokusius grūdus roundapu, purškia dar tik išdygusius javus, purškia po mėnesio ir taip kelis kartus kol ateina ruduo.

  68.   Kaimietė rašo:

    žinau, kad natūraliai daržovėse yra tų nitratų,priklausomai nuo pačių augalų rūšies,vieni daugiau kiti mažiau kaupia, augink jį kaip nori, jam užprogramuota tiek sukaupti tiek jis ir turės,pvz. labiausiai ekologiški burokėliai visada turės daugiau nei labiausiai tręštas agurkas . Patikrinkit kokį pamiškės augalą-kiaulpienę…
    Apie Raundapą matau, labai gilios žinios:) Šiek tiek pagilinsiu:
    purkšti augantį augalą raundapu galima tik tada, kai jis yra GMO -dirbtinai padarytas atsparus(kaip sveikuolių mėgstama soja :) ) kitu atveju augalai sunaikinami- raundapu purškiami laukai, kai norima VISKĄ sunaikinti ir būtina purkšti ant žaliuojančių augalų,nes TIK per lapus pasisavina ir nueina į šaknis.
    Pavyzdžiu purškiant ant medžio kamieno, po medžiu, jei nepapuola ant lapų- jokio poveikio. Todėl soduose juo naikina piktžoles-kasmet purškia ir ne sykį .
    Grūdai varpose būna apgaubti lukštu,kuris kuliant atsiskiria, varpa jau sunokusi,( reiškia, jau sudžiūvusi ir nebegyva) be to tikrai nėra purškiami visi javai kaip kai kur rodoma .Tik piktžolėti.
    http://www.agrochemija.lt/article/articleview/89/1/70

  69.   VitaminasC rašo:

    aga, tikrai sumaišiau roundapą su kitais pesticidais, kurie skirti pvz tik plačialapiams augalams ir pan - kurie naikina visokias piktžoles, bet nenaikina javų.

  70.   budulis rašo:

    zinai tu ten, kaimiete..nieko tu tiksliai nezinai..kiek ir kuo ten nupurskia, nutresia. gali tik paspelioti. optimiste.

  71.   budulis rašo:

    beje, rugio varpos grudai apgaubti lukstu?:/ gyvenime nemaciau tokiu. deja, tik dalinai, o galiukai (ar beveik puse grudo) kyso islinde ir neuzdengti. jo, jo, nepasisavina, viskas nusiplauna, ar pan..optimiste. pamirsk taisykles, kartais jos gyvenime negalioja.

  72.   budulis rašo:

    Andy, aciu uz atsakyma del bananu. na, kiek supratau, tai ir nenaturaliai sunokintuose yr gerio. parasysiu dar kada i ymeila tau kelis klausimus. o del edalo, tai kaip bebuve tenka kazka est. niekad neatsisakysiu lietuvisko obuolio. manau, tai labai geras vaisius ir turetu but vienas pagrindiniu saugesniu vitaminu saltiniu. jau kelis metus pats stengiuos bent 2 suvartot per diena. tik valgau visad paskutini, po maisto. nezinau kodel, taip ipratau, o gal del to, kad vaikystej dede primoke, jog geriau suvalgyt po valgymo, nes jei pries, tai uzkrautas kitu maistu obuolys neva puna skrandyje. nepagristas teiginys, bet galetu but ir teisingas. tas pats kaip ir meliona valgau atskirai, ar bent jau pusvalandi pries normalu, sunkesni maista. nes jau teko patirt, kad jei suvalgius meliono uzmeti iskart kitu maistu, tai pradeda rugt pilve, ar kazkas tokio, zodz, sutrinka bisk virskinimo sistema.

  73.   Laura rašo:

    buduli, ir obuolius ir kitus vaisius manau geriausia valgyti bent 30 min pries sotesni valgi. Nes vaisiai labai greitai virskinasi ir jie spes per ta pusalandi susivirskinti, o jeigu valgysi po sotaus valgio, tarkim mesos, kuri virskinasi labai daug valandu, tai tada tikrai nelabai gerai. Del melionu tu teisingai rasai, visi melionai, arbuzai, moliugai beveik neuzsibuna skrandyje ir jeigu valgysi su kokiu maistu, kuris skrandyje ilgiau buna, tai nekas bus.

  74.   andy rašo:

    Beje pasiziurekite si video lietuviu kalba apie pigu maista
    http://www.youtube.com/watch?v=FRV49fWthlw

    Bet velgi, kad brangus tai nereiskia, kad automatiskai geresnis ir sveikas

  75.   Laura rašo:

    Tai cia savaime aisku, ir si taisykle galioja ne tik apie pigu maista, bet ir apie kitus pigius daiktus. Juk rubas pigus 90% bus sintetisnis, kuris elektrinsis, velsis, pukuosis ir pan.
    O siaip laidos pasnekove daro klaida manydama, kad uzpiltos verdanciu vandeniu kruopos yra labai jau didelis geris, visas, na gal beveik visas kruopas, o ypac grikius, galima uzpilti saltu vandeniu, tuomet isliks daugiausia vitaminu.

  76.   budulis rašo:

    Laura, tiketina, kad tu teisingai sneki, ir tikriausiai taip yra geriausia, bet man ner kada dar atskirai valgyt tuos obuolius, todel valgau po edalo, ir lyg nieko baisaus.

  77.   Andy rašo:

    Laura, man atrse gaminmtojas ir sake kad jie darzove ar vaisius turi pakaankmai vandens, kad ta juostele suslpatu tai galima naudoti ir perpjovus ir gerai palietus, ar tiesiog spaudziant uzlasinti sulciu at juostles.

  78.   . rašo:

    Dekui

  79.   VitaminasC rašo:

    dėl to BPA prisiminiau - dabar tik supratau kodėl Amway eSpring plastikinis butelis 1,5litro tuščias kainuoja ~27 lt. Nes jis BPA free.

  80.   meduza rašo:

    Sveiki,
    Paskutiniu metu visais varpais skambinama apie maisto kokybę, kosmetiką bei kitus “sveikus” produktus. Kadangi esu moteris. labai būtų įdomu sužinoti daugiau apie natūralios kosmetikos gamintojus ir jų produktus. Žinau, sakysite, o internete, nerandi? Randu, bet man pateikta informacija mažai informatyvi. Nesu visažinė…
    Iš anksto dėkoju.

  81.   meduza rašo:

    Laukiu Jūsų visų forumo dalyvių nuomonės.

  82.   andy rašo:

    Is lietuvisku tai nezinau, bet dauguma atveju reiktu vadovautis tokia taisykle, jie negali valgyti nedek ir ant odos. Zinoma yra isimciu, kaip sampunas muilas, bet kremu su ilgais chemikalu pavadinimas tikrai reiktu vengti, nes per oda bevek viskas atsidurs organizmes.

  83.   VitaminasC rašo:

    Sveiki Meduza,
    nelabai supratau klausimo, kas jus konkrečiai domina, kokie yra gamintojai, ar mūsų nuomonė apie tuos gaminius?

    Aš asmeniškai manau kad reikia pirmiausiai nustatyti ko jūs norit - ar visiško ekstremalaus natūralumo, ar visgi natūralumo ir patogumo technologijų santykio kažkokio.
    Nes yra kelios kategorijos kosmetikoj:
    1) visiškai natūralūs kremai, priemonės - tos kurios vos ne rankom sumaišytos iš ekstraktų dilgėlių, čiobrelių ir kokio nors ožkos pieno. Tokia kosmetiką galima pasidaryti pačiam (tada kainuoja tik sudėtinėsdalys), arba pirkti - tada žiauriai brangi ir kas BLOGIAUSIA - jos galiojimo laikas ~savaitė. Žodžiu žiauriai nepatogu naudjimo atžvilgiu. Nes galiojimo laikas labai mažas.
    2) Sekanti kategorija - natūralių gamtos ekstraktų ir technologijos mišinys, TOP brandai kurie patvirtina kad nenaudoja sunkiųjų metalų, nenaudoja kenksmingų medžiagų, netgi gamybos procesas pritaikytas taip, kad nekenkia gamtai ir gyvūnams ir pan. Plius tokie gamintojai turi tyrimų labaratorijas ir mokslininkų brigadas dirbančias naujovių ir technolginių pritaikymo srityje. Tada čia gaunama aukšta kokybė kosmetikos, pakankamai aukšta kaina, bet galiojimo terminas normalus, tarkim pusmetis ar metai.
    3) pigūs kasdieniniai brand’ai naudojami masių. Kaina gera, chemijos belenkiek, natūralumo mažai. Bet kaina super. Kremas 20 lt :)
    4) visiški noname iš Kinijos, be sertifikatų ir be nieko. 5Lt ir turi didelę tūbačke veido kremo. Bijau net Pagalvoti kas ten viduj sudėta.

    Tai čia tokie mano pamąstymai grubiai. Aš asmeniškai apsistojęs prie kategorijos nr.2

    p.s. per laidą paskutinė instancija kalbėjo apie kategorijas 3 ir 4 pagrinde. Taip, ten brudų brudas. :)

  84.   andy rašo:

    Beje, cia pasikartosiu bet vidutine moteris per metus per oda sugeria daugiau nei 2 kg cosmetikos
    http://www.dailymail.co.uk/health/article-462997/Women-absorb-5lbs-damaging-chemicals-year-thanks-beauty-products.html

    http://www.naturalnews.com/027822_cosmetics_chemicals.html
    Cia yra viena , bet is amerikos
    http://store.renegadehealth.com/Bath-Beauty-c5/
    dar sita pasiziurek
    http://www.allnaturalcosmetics.com/ingredients.php?list=s-z

  85.   VitaminasC rašo:

    na, Andy, dėl šito jūsų teiginio ” jie negali valgyti nedek ir ant odos.” tai būtų galima ginčytis iki nukritimo.

    Nes iš esmės veido oda ir terpė ir kaip ji reaguoja su kremu yra visiškai kitokia negu skrandžio sienelės terpė ir jo reakcija įkremą. Netgi jei iš esmės padarysi nekenksmingą organizmui konsistenciją - neaišku kaip sureguos skrandžio rūgštis į tai ir kokie iš tos cheminės reakcijos junginiai gausis…. Juk viskas iš esmės yra cheminės reakcijos ir galima visą procesą išskaidyti iki cheminių formulių ir kas su kuo jungiasi ir kas kaip reaguoja. Tai skrandžio rūgštis šitoj vietoj manau būtų papildomas elementas kuris iškreipia “biški” sąlygas.

    Kitas momentas - jei kuriant kremą panaudojamos tokios technologijos kaip kad naujiena šiuo metu - Cardiolipin’ai - kažkokios dalelės kurios įeina į širdies raumens ląstelių mitochondrijų membranų sudėtį ir jos priverčia ląstelė daug greičiau regeneruotis ir daug geriau kovoti prieš laisvuosius radikalus. Cardiolipinus naudoja šiuolaikinėse širdies operacijose kaip priemonę kad širdies raumuo greičiau sugytų ar atsistatytų pažeistos vietos. Tai dabar jei padaro gamintojas super technologijų pagalba kremą veidui su tais lipinai ir jo poveikis aiškus ir tie lipinai kainuoja 30 kartų brangiau negu auksas pagal svorį jei pirkti, tai aš asmeniškai nežinau kas bus jei tu valgysi tą kremą ir tuos Cardiolipinus, tikriausiai nieko, bet gal skrnadžio rūgštinė terpė sureguos nesąmoningai kaip nors ir atsiras reakcija? O gal dar kažkas? Todėl man tas teiginys kad kas valgoma OK, kas nevalgome ne OK netinka. Nes tas kremas veikia labai gerai ir poveikis įrodytas moksliškai. nu ir t.t. panašūs pavyzdžiai…

  86.   andy rašo:

    Cia yra environmental working group organizacijos kosmetikos tyrimu duomenu baze
    http://www.cosmeticsdatabase.com/product/191697/Coastal_Classic_Creations_Seascape_Creme_Blush_%28Claret%29/

  87.   andy rašo:

    Na juk sakiau kad yra isimciu.

  88.   Laura rašo:

    Sveika meduza, nelabai suprantu, ko butent jus norite, gamintoju? Ju labai labai daug, cia neisvardinsiu firmu, galiu numesti linka su jais: http://www.lovelula.com/cat_brands.cfm
    bet net ir cia yra tik labai maza dalis.
    Jeigu jus gyvenate Lietuvoje galeciau rekomenduoti kelias parduotuves, kuriose prekiauja tikrai geros kokybes 100% ekologiska kosmetika ir ji tikrai nera brangi kaip, kad sako VitaminasC, tikiuosi tai nenuskambes kaip reklama.
    Vilniuje yra “kvapu namai-aroma mirabilia” ten prekiauja bene auksciausios klases ekologiskais aliejais, kuriu galima rasti Lietuvoje. Alieju misiniais ivairiu tipu odai, juos galima tiek tepti, tiek valgyti kaip vitaminu saltinius. Ten yra plauku prieziuros priemoniu, smilkalu, didziulis pasirinkimas eteriniu alieju, kvepalu ir t.t. ir pan. kainos 30-100lt, mano manymu tai nera brangu. Ten vietoje jie ir maiso tuos misinius, vyksta uzsiemimai, kur pats gali pasigaminti.
    Dar yra latviu moteru kompanija sukurusi kosmetikos linija “Madara” is Baltijos krastu zoliu irgi 100% organiska, taip pat kainos panasios.
    O siaip kosmetikos organiskos yra daug, tiesiog siulau eiti i spec. parduotuve ir ziureti, kad butu ekologiskas, o ne naturalus, kas reiksia, kad ne visi ingredientai arba ne visi produktai bus ekologiski, kaip pvz.: “Weleda”.
    Yra viena senesniu ekologiskos kosmetikos gamintoju “Green mama”, turetu buti jos ir Lt.
    Bet jeigu jus ieskote organiskos kosmetikos, tokios labai labai efektyvios, kur vietoj plastiniu operaciju, tai gal La Prairie, bet as nezinau ar tai visiskai pilnai ekologiska produkcija.

  89.   VitaminasC rašo:

    šiaip pamąstymui dėl tų organiškų natūralių aliejų - tie pardavėjai turi sertifikatus nepriklausomų labaratorijų patvirtinančių kad ten viskas OK su tais aliejais, ar jie tik tiap sako? Nes namie patikrinti kokia to aliejaus kokybė ir kas įeina į sudėtį nėra šansų…
    Nes jei sertifikatų nėra, arba sertifikatai yra labaratorijos iš už kampo, tai viskas aišku su jais.
    Dar reiktų pirmiausiai išsiaiškinti ką reiškia organiškas, ir ką reiškia natūralus ir ką reiškia ekeleogiškas :) nes žmonės labai painiojasi šituose, o prekybininkai iš to daro biznį.

  90.   budulis rašo:

    nera jokiu super technologiju, anei jokiu super kremu. tuo labiau nei vienas kremas nereikalingas. gali niekuo netept tos odos visa gyvenima. susensi ir susiraukslesi, kai tau ateis laikas, kaip bus tau skirta. priklauso nuo genu. ne visi vienodai raukslejasi, ne visi vienodai sensta, kaip ir viskas visiems ne vienodai. taip jau yra, ir ner ko sokinet, nes nieko neisvengsi, tuo labiau nieko nepakeisi. mates zmoniu, tuo labiau vyru, kurie gyvenime niekuo nesitepliojo ir ju oda puikiai, jaunai atrodo net vyresniame amziuje (tarkim 50m. ar daugiau metu). o yra jaunu moteru, naudojanciu afigienus kremus, ir baisiai susenusiu. taip kad nera reikalo tepliot jokiais sudais. kuo maziau tepiosi, tuo geriau. tepliodamas gero neatnesi, tik nebent pakenksi, ne daugiau. tik maitinkis kuo sveikiau, buk fiziskai aktyvus ir ilsekis kaip pridera, ir viskas. ir bus puiki ta oda. grazios, sveikos odos pagrindas yra is vidaus. o jei isoriskai labai jau pazeide oda kokie nors isoriniai veiksniai (vejas, saltis ar pan.) ir, tarkim, oda suskirdo, labai issausejo ar pan, tada gali pasitept belekokiu kremu ir bus gerai, ir nereik nieko ieskot ir isradinet. nieko neatsitiks, jei ten karta kita patepsi. esme ta, kad tai daryt reiktu labai retai, tik kai to labai reikia, ir ne dazniau. ir viskas bus puiku. manau, vyrams jokie kremai problemu neturetu pridaryt, kaip ir kita kosmetika, nes jie paprasciausiai, dazniausiai, jos nenaudoja, arba naudoja mazai. o susimastyt reiktu moterims, kurios viso to sudo gauna, turbut nesuklysiu sakydamas, kasdien. ir dar labai ivairaus. joms reiktu viska gerai apgalvot ir pasisaugot save. na, o jei jau labai tikit pasakom, norit islikt amzinai jauni, nesusirauksleje, tai pirmyn, galit ieskot kazkokiu stebuklu, super kremu pagamintu pasitelkus super technologijas ir pan. tik dar nepamirskit but lelem, nedaryt jokiu grimasu, mimiku, ar belenkaip, nes gi oda raukslejas, taip pat miegokit butinai tik ant nugaros, nes jei miegosit snukuciu i pagalve, tai oi kaip suraitos mordite. o dar paskui nepamirskit uzsukt i grozio klinikas, pas chirurgus, kurie jus pakoreguos, isgrazins skalpelio pagalba, ar bent jau kokio botokso susvirks. sekmes. bailiams pasakysiu tik tiek - nebijokit saziningai pasent! o naturalus zmones, manau, nebijo laiko, kuris neisvengiamai atnes tam tikru pokyciu, ir viska pasitiks be dideliu nuostabu, ar dramu, su viskuo susitaikys ir susigyvens.

  91.   Laura rašo:

    Nu buduli, taigi kartais reikia pasitepti, kartais reikia nuo saules apsisaugoti, kai jos per daug, yra ekologisku alieju, kurie savyje turi apsauginiu dalyku, kartais reikia apsisaugoti nuo salcio, kudikiam odele buna issunta ir t.t. ir pan. nu zodziu kosmetikos kartais reikia. O kai sakai, kad galima belekokia naudoti tai tu klysti, nes kur oda tepti pvz.: “jonson baby oil” kur nafta ir parfum ir kur tepti ekologsku pimo spaudimo nerafinuotu kokiu aliejumi. Nuo naftos tavo vaiko uzpakaliuka isbers, ji nepasisalins, bus tikrai daug problemu, ji net nenusiplauna, kad ja nuplaut reiks su ragoze ir muilais trint. Na as nenoriu issiplesti, studijavau kosmetologija, ingredientus cheminius, zinau ka jie daro odai ir kokios zalos gali padaryti, ten daug pridedama priemoniu, kurios suteikia komforta, bet ilgainiui zaloja oda, pvz.: silikonas.
    Taip kad manau negalima betkuom tepliotis, nes daug kosmetikos isigeria giliai i oda, ar net giliau. Jei dar suauges zmogus tepliosis chemija ir nafta dar maziau bedos, bet kai tepa kudikius, kuriu odele persvieciama ir dar istepa ju visa kuneli, tai gali rimtai pakenkti.
    Dabar del ekologiskos, organiskos ir naturalios kosmetikos. Ekologiska=organiska, tiesiog uzsienyje visur naudoja zidi organic, o Lietuvoje ekologiska. Del naturalios, tai mano manymu ji irgi turetu buti ekologiska-organiska, bet kiek esu susidurusi, tai dazniausiai naturali, nera ekologiska, tai tik augaliniu pagrindu kosmetika, kurioje gali buti vienas kitas konservantas. Pvz.: vaistinse parduodama populiarioji “Weleda” ji skaitosi naturali, bet tikrai ne ekologiska, yra ten neblogu pirmo spaudimo alieju be priedu, bet yra ir kremuku su nelabai gerais priedais. Reika visada ziureti, kad butu 100%organic, o jeigu dar vis nepasitikite nes apgaviku ir cia pasitaiko, tai prasykite sertifikatu.

  92.   VitaminasC rašo:

    Pagal įstatymus žodį “Natūralus” galima dėti ant maisto papildų, vitaminų, kremų ir panašių dalykų, jei natūralios medžiagos įdėta min 5 procentai.
    Vadinasi paimam vitaminą C ir padarom tabletę kurioje 95 procentai yra askorbo rūgšties , įdedam 5procentus natūralaus vitamino iš pvz juodųjų serbentų ir tada pakuotė skelbs labai gražiai “Natūralus juodųjų serbentų vitaminas C, tiesiai iš gamtos JUMS”
    tokia realybė :)

    Taip kad Natūralus kad parašyta tai dar ne viskas.

    Ekologiškas ūkis jau geriau. Bet Lietuvoje pvz yra auginama tik 279 kiaulės tokiu būdu ir 107 buliai, 215 triušių. Žodžiu skaičiai mikroskopiniai, o nueik į parduotuvę, paimk bet kurią dešrą, bet kurį mėsos gaminį - 85 procentai jų turės kokį nors lipduką “EKO”, “NATURAL” ir pan. Kokia išvada - tie lipdukai netikri, tik užrašyta ir viskas, bet kadangi LT institucijos neturi pinigų ant benzino, kad atvažiuoti ir patikrinti visus ir nubausti (juo labiau kad baudos juokingos) tai ir dedasi bardakas lentynose.
    Labai į temą linksmas filmukas:
    1 dalis- http://www.youtube.com/watch?v=Utyd2MiL_V0
    2 dalis - http://www.youtube.com/watch?v=pZkZ7FphYgM&feature=related

    sėkmės.

  93.   budulis rašo:

    sitas tai geras. pavaro. Laura, kas tau neaisku? ko tu nesupratai? negi neaiskiai pasakiau, kad nereikia tau tu kremu, nei ka, kaip ir visiems kitiems tas pats galioja. pati tu klysti. reikia tau, matai, pasitepti kartais..apsisaugoji tu..nekliedek. viskas tik iliuzija tavo galvoj. vaikui galbut ir galima pasidometi kas geriau butu, bet ir tai..labai tepliojo tave kai buvai maza? nei ten tepliojo, nei ka, ir nereikejo. o jei jau taip tau rupi istept kuo nors, tai paimk normalaus aliejaus ir istepk. tu man nesek pasaku. zinau puikiai, jog viskas sugyja ir uzgyja ir be tavo teplioniu. pacio morda, rankos ir kojos nusalusios. veidas issauseja, lupenos net lupasi, lupos suskerdeja, plysta, kraujai begioja, ranku oda sukieteja, pasidaro panasi i krokodilo, suskilineja mazais grioveliais, atsiveria mazos zaizdeles ir persti jas. nu ir kas, viskas kuo puikiausiai sugyja ir praeina, taip kad tu nepasakok man apie kosmetika, kuri tave apsaugo. yra gal ir neblogos tos kosmetikos..jei manai, kad tau labai reikia ir negali be jos issiverst, tai ir naudok i sveikata. man tai nereikia. man bet koks is zinomu tu masiniu kremu tinka, nes tepuosi tik labai retai, taip kad ner man tolko pirkt kazkoki labai brangu, kuris galioja kelias sav. ar pan. (bet tokiu turbut nerasi), nes as jo paprasciausiai neisnaudociau. nusiperku kokia neutrogena ir sunaudoju per ziema ir nieko nereikia. yra ten tu konservantu parabenu-sudenu, bet ne per daugiausiai, buna ir daugiau. nu ir ka padarysi, kur ju ner. bet kai tokiais kiekiais vartoju, tai bb d, tris minty. tu tik ziurek su savo neva naturalia, organiska, afigiena kosmetika su afigienais ingredientais ir priedais sau daugiau zalos neprisidaryk. ir is esmes nei tu apsisaugosi, nei atjaunesi nuo tos kosmetikos, tik tiketina, kad gausi doze visokio meslo, kuris pakenks tavo kokiems nors vidiniams organams ir sutrumpins ju galiojimo laika, ir apskritai, galbut sutrumpins tavo galiojimo laika. taip kad nenorek grabe graziau atrodyt uz kitus, su grazia, lygia oda. maziau tikek tu pasakom, stebuklais, ar graziom etiketem su graziais zodziais. ir isvis, jei proto galvoj nera, tai nieks taves neapsaugos. nereik tiek voliotis ant saules ir nereiks jokio kremo, nei tariamos apsaugos.

  94.   VitaminasC rašo:

    budulis tai savam stiliuj :D nors pažvengiu jo prakalbas skaitydamas :D

  95.   meduza rašo:

    Sveiki, ačiū visiems. Žinoma daugelį išvardintų dalykų aš žinau, bet man l. įdomi kitų nuomonė. Dar butų įdomu sužinoti apie dekoratyvinę kosmetiką, konkrečiais Jus Laura, kokią naudojate?
    Ačiū

  96.   laura rašo:

    Na as gyvenu ne Lietuvoje, tai pagrinde naudoju veganiska Ecocert, nVEY ECO, SANTE.
    Prie kosmetikos dar yra priskiriami ne tik kremai ir tepalai, yra dar ir muilai, sampunai ar kitokie prausikliai. Gal yra zmoniu, kuriem ir sito nereikia ir issivercia be toku priemoniu. Man ju reikia ir taip pat naudoju ekologiskus. Man ipac baisu, kai buna vasara ir zmones maudosi ezeruose, plauna galvas cheminiais sampunais, po to aplinkui putos, ir kiek zinau tai labai kenkia vandens telkiniu augalijai ir gyvunijai. Zmones bent jau ilsedamiesi ar turistaudami gamtoje galetu naudoti ekologiskas priemones.

  97.   andrius rašo:

    Laba vakara. Labai megstu grikius,daznai juos tenka virti supakuotus i plastikinius maiselius:manau kad tai patogu,bet del plastiko tai???

  98.   andy rašo:

    Na tokiu grikiu tikrai reiktu vengti, reikia pirkti normalius ir virti vandenyje, o ne plastike. Netaupykite laiko sveikatos saskaita.

  99.   laura rašo:

    Andriau, ka reiskia “tenka virti” maiseliuose? Taigi labai paprasta, prapjauni maiseli ir ispakuoji, ir kai isverda, nupili karsto vandens pertekliu i kriaukle (jeigu jo buna). Anoks cia nepatogumas. Uztat ir sveikiau ir skonis geresnis bus be to plastiko.

  100.   andrius rašo:

    Dekui jums Andy ir Laura…

  101.   andy rašo:

    Vienas idomus tyrimas parode, kad pauksciu lizdus padengus plastikiniais supermarketu maiseliais tai atbaido kenkejus. Kas velgi parodo, kad net gyvunai supranta plastiko zala.
    Cognitive basis of nest building in birds.
    http://www.sciencenews.org/view/generic/id/69014/title/Plastic-lined_nests_keep_rivals_at_bay

  102.   Jurgita rašo:

    Sveiki, be galo įdomūs Jūsų komentarai.
    Reikia daugiau žinančių pagalbos. Vaikus mokykloje pradėjo maitinti iš vienkartinių indų (mokykla maža, nėra finansų samdyti žmogų, kuris plautų lėkštes). Aiškinausi su kontroliuojančiomis įstaigomis, bet jos problemos nemato, kad vaikai valgo iš plastiko karštą maistą. Visas higienos normas toks procesas, anot jų, atitinka. Gaila vaikų, nuo pat mažumės auklėjami kaip greito maisto vartotojai ir šiukšlių darytojai, jau nekalbant apie chemikalų poveikį jų organizmui. Tad ėmiausi iniciatyvos - Ieškau ekologiškų vienkartinių lėkščių (popierinių ar bioplastiko). Gal žinot kaip jų rasti, kad gamintojas turėtų turimus popieriukus, nes noriu mokyklai pateikti dokumentus. Gal tai privers susimastyti ir keisti indus. Ačiū

  103.   laura rašo:

    Jurgita, apie plastike esancio BPA pavoju ir aplamai apie ji zino labai mazai zmoniu. As stai dirbu ekologisko maisto restorane, geri, protingi zmones dirba, stengiasi viska daryti kuo ekologiskiau ir svariau. Ir domisi jie labai sveika mityba, sveiku gyvenimo budu. Bet stai isverda sriubu keliom dienom ir pila jas karstas i plastiko indus, deda i saldytuva. Kai papasakojau apie BPA visi liko issizioje, jie nieko apie tai nera girdeje. Ir taip daroma visose kavinese ir restoranuose.
    O del vienkartiniu indu tai yra popieriniu, kartoniniu netgi ekologisku, beveik visuose supermarketuose. Tiesiog reiktu susizinoti juos gaminancias imones ir bandyti uzsakineti. O siaip zinant kaip gamina maista valgyklose as aplamai neleisciau vaikui valgyti ten pagaminto maisto, o tiesiog duociau is namu. Ir skaniau ir svieziau ir sveikiau. Tai, kad ten serviruojamas maistas i plastikinius indus manau yra tik maza dalis viso blogio. Kuo plaunami puodai, kuriuose verda maistas? Chemija. Kokie produktai naudojami? Toli grazu ne ekologiski, aplamai koks maistas? Ar jis suderintas, ar sviezias? Manau geriausia iseitis, jeigu nepavyks nieko pakeisti, ideti vaikui maisto is namu.

  104.   Jurgita rašo:

    ačiū Laura, už palaikymą, nes aš kai išgirdau apie tai, kad vaikai valgo iš vienkartinių plastmasinių indų, tai man net šalta pasidarė. Rašiau visiems tėvams, bandžiau kažką keisti, tik viesiems į tai nusispjauti. Dauguma į mane žiūri kaip į nenormalią - atseit nuo visko neapsisaugosi, o jei labai giliai į viską žvelgti, tai gyventi nebesinorės. Bet čia juk vaikai, kas iš jų bus jei nuo pat vaikystės jiems vietoj normalaus daikto bus grūdamas daikto pakaitalas, kaip paskui juos reikės išugdyti, kad stengtųsi nešiūkšlinti, jau nekalbant apie chemikalus, patenkančius į organizmą. Taigi, saugodama savo vaiko sveikatą, gal padėsiu ir kitiems vaikams. Renku info apie sertifikuotus vienkartinius indus, gal mokykla pagaliau susipras ir pakeis. O dėl maisto įdėjimo, tai bene geriausia išeitis. Greičiausiai taip ir darysiu.

  105.   andy rašo:

    Na reiktu su protingesniaisi tevais pakalbeti ir tada keliems susivienijus kalbeti su valdzia, nes tikrai nera reikalo vaikus maintinti plastikiniuose induose

    Jeigu ne tai galima butu tiesiog ideti vaikui maisto is namu, i koki stiklaini ar dar ka nors.

    Beje pasakysiu, viena dalyka, kuris tikriausiai sokiruos daugeli. Klausiau viena iterviu us US teise/konstitucija ismananciu zmogumi, kuris teigia, kad kai vaikas gauna gimimo certifikata, tai jis faktiskai tampa valstybes nuosavybe, ir ji tada duoda tese tevams ji auginti ir aukleti, ir zinoma, jie tevai ji aukelja savai, pvz atsisako vakcinu, duoda geresni maista, tai vaika gali net atimti. Zinoma lietuvoje iki to dar nedaejo, bet tikriausiai arteja. Vaiku atemimas is tevo yra jau atsitike US ir UK.

    Nezinau cia butu tas pats pagal lietuvos konstitucija, bet labai galimas daiktas, nes daugelis konstituciju yra daugiau maziau nukopijuotos is kitu saliu.

    O kad kiti i jus ziuri kaip nenormalia, tai is vienos puses geras zenklas, nes tai parodo, kad jus zinote zymiai daugiau nei kiti (banda). tereikia prisiminti, kad mokslininkai buvo deginami at lauzo, kai sake, kad zeme sukasi apie saule ir t.t. Praeine namazai laiko kol ideja tampa priimtina daugumai, o kai dar yra finansiniai interesai tai zinoma, daug kitokiu nuomoniu tiesiog laikoma absurdikomis ir zmones is juokiami.

    Pirmiausia, nauja ideja ir ja propoguojantis zmones yra isjuokiami, po to atakuojami ir galiausiai ideja yra pripazistama ir tampa norma.

  106.   laura rašo:

    As pati turiu draugiu, kurios augina mazus vaikus ir joms visai nerupi ju sveikata, t.y. tokie ir panasus dalykai apie, kuriuos kalbam. Dauguma zmoniu mano, kad tiek daug aplink chemijos, pavojingu, kenksmingu dalyku, kad net neverta ju saugotis, nes visko isvengti nepavyks. Ir del to dauguma tiesiog i tai ziuri “pro pirstus”, pavercia tai tikejimo arba netikejimo dalykais ir isvis nebekreipia demesio. As juos is vienos puses suprantu ir priimu tokius kokie jie yra, jeigu matau kad nieko pakeisti negaliu. Siulyciau tokiu atveju surinkti daug informacijos apie plastika ir pateikti ji mokyklos vadovybei, pasiulyti kitu vienkartiniu indu, tarkim popieriniu. O del vaiko maisto nesimosi i mokykla, tai yra be galo daug daugkartiniu graziu stikliniu ar plastikiniu, bet be BPA pakuociu, indu.
    Beja kai dabar dirbu kavineje, tai pagal sveikatos ir saugumo normas, negalima virtuveje nei laikyti, nei naudoti jokiu stikliniu indu, praktiskai viskas turi buti plastike, tiek salti, kas yra ne taip jau pavojinga, tiek karsti maisto produktai. Mane tai labai nustebino. O pakeisti siuos istatymus praktiskai neimanoma. Indai praktiskai visur plaunami su chemija, ji retai kuriam restorane svariai isplaunama. Po to tuose puoduose kartu su “Fairy” verda sriubos ir kiti patiekalai. Daug kur plaunant indus su chemija, net nelabai perplauna, tik nusausina. Pjaustymo lentos naudojamos plastikines (atseit saugiausios, patogiausios) ant ju pjaustomas tiek karsti, tiek salti produktai. Zodziu, esu pradirbusi ne vienoje kavineje ir restorane, tiek vaizdu prisiziurejau, cia neaprasysiu visko, tiesiog nesinori po tokiu dalyku valgyti ne savo namie gaminto maisto. O mokyklu valgyklu maistas, ypac Lietuvoje, toli grazu ne kokio restorano lygio. Net jeigu ji ir prades serviruoti i ne plastikinius indus, tai bus isspresta tik maza dalis problemu. Beja jei pasikviestumete is “sveikatos ir saugumo” darbuotoju, kad patikrintu mokyklos valgykla vargu ar jiem uzkliutu tie plastikiniai indai, nes pagal istatymus tai nieko blogo:/

  107.   Jurgita rašo:

    Taip, pagal įstatymus tai nieko bloga. Šnekėjau su higienistais - higienos normos leidžia maitintis iš plastikinių indų. Mokyklai irgi geriau - viskas gražu, ramu ir patogu. O kad šakutės lūžinėja bevalgant, tai vaikams nuo to tik smagiau - įvykis. O kaip ten valgis verdamas, tikrai dar daugumai mažai terūpi. Fairy stovi beveik kiekvienuose namuose. Na, žinai, Laura, tikrai kuo daugiau žinai, tuo mažiau svetur valgyti norisi. Taigi, renku informacija apie popierinius indus, pateiksiu vadovybei. Gal tai bus šiokia tokia išeitis, tik pasiskaičius info apie popierinius indus irgi kyla prieštaringos mintis (dengiami jie kažkokiu sluosksniu, gali būti gaminami iš GMO, nors dauguma tiekėju rašo be GMO). Kiek domėjausi, tai tikrais ekologiškais vienkartiniais indais Lietuvoje neprekiauja. Geriausia išeitis - stikliniai indai, bet mokykla neleidžia net savo arbatos buteliuko atsinešti - atseit pavojinga, gali sudužti. Tai kiek teko matyti , vaikai iš plastikinių buteliukų per pertraukas geria. Žodžiu, gyvename absurdų pasaulyje.

  108.   laura rašo:

    Taip baisu, man itgi kai papasakojo, kad kavines virtuveje negali buti ne vieno stiklinio indo, nu nes jis gali netycia nukristi, ir gali labai suzaloti ar net uzmusti, kas yra tiesa, bet tikimybe vos ne 0,1%, tai buvau sokiruota. Topaties link, eina viskas, atseit saugumas. Atsines vaikas i mokykla stiklini inda, tai su juo kazinka gali padaryti ir kitus uzmusti gali ir nepapriestarausi, nes tikimybe yra. Iseitis galetu buti plastmasiniai dagkartiniai buteliukai, be BPA, bent jau savo vaikui. Dar esu maciusi akropolio maximoje, ekologisku vienkartiniu indu, bet velgi nezinau ant kiek jie ekologiski.

  109.   andy rašo:

    Na velga cia geras pavyzdys kai del saugumo perlenkiama lazda ir tiesiog prarandamas supratimo jausmas, seniai laikas kad zmones pasisakyti pries tokias nesamones.

    Beje panasios nesaomenys yra draudimas naudoti kopecias, vazinejimas su ijungtomis sviesomis net ir sauleta diena it t.t. Bet kad mokykloje neleistu valgyti is stikliniu indu, tai net ir anglije iki tokios nesamones nedaejo.

    Todel susivienykite bent keli tevai is viena karta pasisakykite pries tokias nesamones, nes cia visiskas absurdas.

  110.   laura rašo:

    Noreciau paklausti apie silikona, lateksa ir kauciuka. Ar tai toksiskos medziagos? Kiek zinau silikonas kenksminga medziaga. Problema, kad noriu kudikiui nupirkti buteliuku, paciu buteliuku galima rasti ir is plastiko be BPA, ir stikliniu, bet ciulptukas, kuris ant ju uzsimauna, tai praktiskai visur silikoninis, dar radau, kad gali buti is latekso arba kauciuko. Ka manote apie sias medziagas ir kokios galetu buti alternatyvos?
    Lygiai ta pati problema su soskemis-ciulptukais. Ir aplamai ka manote ar reikia ju kudikiui, nes radau labai priestaringu straipsniu. Vieni teigia, kad kudikiam reikia patenkinti ciulpimo poreiki ir reikia duoti ka nors ciulpti, nes taip jis nusiramina ir tai naturalu, nes net budamas gimdoje ciulpia pirstuka. Taciau daug kur teigiama, kad tai gali pakenkti dantenoms, dantukams, sakandziui. Galu gale skrandziui nesveika, nes issiskiria rugstis, o i ji nieko nepatenka. Ir po to priprantama pastoviai kazka ciulpti, maziau ir silpniau ciulpiama krutine ir pan.

  111.   ... rašo:

    Noreciau suzinoti apie anginos gydyma gal kas susidure su sia liga.

  112.   andy rašo:

    Na teigiama kad siliconas saugesne alternatyva palstikui,
    http://www.safbaby.com/is-silicone-safe

    Del latekso tai jo geriau vengti, nes jis jis turi kazeino komponentu
    http://health.groups.yahoo.com/group/notmilk/message/3905

    Del Kauciuko negaliu pasakyti.

  113.   12321 rašo:

    Andy, kaip galima su jumis susisiekti? Gal galit parasyt email savo? :)

  114.   Audrius rašo:

    Tiesą pasakius, net nežinau, ką manyti. Bet koks teiginys turi masę už ir prieš. Renkamės tik mes patys. Man tai labiausiai panašu į LNK ir TV3 dvikovą su skirtingais argumentais apie tą pačią problemą. Kai atsibosta jų klausytis, tada tiesiog renkiesi trečią kanalą ar DVD. Dar vienas dalykas kuris verčia abejoti šio straipsnio rimtumu - lietuvių kalbos nemokėjimas. Pirmiausia autorius tegu ištaiso klaidas, o tik tada platina nuorodas internete, bandydamas sukelti sensaciją.

  115.   Kestukaz rašo:

    O mes isigijom el. nitratu matuokli :) Super daiktas. Patarciau ir Jums

  116.   andy rašo:

    Idek noroda, koki ta matuotikli jus isigijot, taip pat jei gali pasidalink, ka tas aparatas rodo darzovese ir vaisiuose.

  117.   JOlissim rašo:

    Andy, labai ačiū dar kartą už straispnius ir nuomones (visiems dalyviams taip pat! :)
    Ką manote apie “Microwave Safe” ( ir >PP<) ženklu pažymėtus plastmasinius indelius (bėje, skirti vaikams).

  118.   Andy rašo:

    Na mikrobangeje gaminto maisto patarciau is viso nenaudoti, cia yra mano straisnis apie tai.
    http://sveikatossaltinis.blogas.lt/mikrobagineje-krosneleje-ruosiamas-maistas-leta-savizudybe-21.html
    Ir jei jau gaminama mikro bangu kroseneleje tai bent jau stiklinius indus reiktu naudoti.

  119.   Gintare rašo:

    Laba diena,

    Aš truputį ne į temą, bet niekur nerandu straipsnio kaip gydyti skydliaukę. Planuojama jos operacija. Ar įmanoma jos išvengti gydant natūraliais būdais?

    Andy:

    Na atskiro straipsnio nesu rases. O cia jums salins kad per daug hyperaktivi, ar jums skydliaukes vezys?

  120.   Gintare rašo:

    Ne, ji nėra kol kas piktybinė. Kiek domėjausi, nelabai yra galimybė ją išgydyti. Stiprūs vaistai arba operacija, nes kitu atveju, ji gali greit pasidaryti piktybinė.

  121.   laurita rašo:

    Užmačiau nieko tokį straipsnelį apie maisto papildus. Gal kažkas kažką naujo sužinos. Man keletas dalykų buvo nežinomi.

  122.   laurita rašo:

    Užmačiau nieko tokį straipsnelį apie maisto papildus. Gal kažkas kažką naujo sužinos. Man keletas dalykų buvo nežinomi.

    http://www.lrytas.lt/-13317227781331297222-maisto-papildai-u%C5%BE-ar-prie%C5%A1.htm

    Andy:

    Na straipsnyje gydytoja teisingai teigia,kad papildai negali pakeisti blogos mitybos, tai taip pat ne karta esu sakes. Bet deja dauguma zmoniu nori greito rezultato nieko nedaranta. Nepaisant to geros kokybes papildai gali buti naudingi ypac jei kartu pakeiciama mityba.
    Zinoma jei yra zymus trukumas, kaip pvz gelezies (anemija) ar b12 - taip pat anemija tik kito tipo), tai net ir nieko nepakeitus pavartojus didesnes dozes geros kokybs gelezies bent jau hemoglobinas, RBC ir feritinas (rodo gelezies atsargas) pageres. Bet net ir esant anemijai nereikia gerti be proto daug gelezies, nes dideles gelezies dozes gali tureti neigiam poveiki, gelezis yra proksidantas ir dideles dozes gali skatinti laisvuju radikalu gamyba.
    Ten gydotoja teigia, kad papildai negali veikti kaip vaistai, cia velgi nera teisinga, ne vienas papildas vartojant didelem dozem gali veikti kaip vaistas ir net geriau nei ne vienas vaistas ir nesukeliant pasaliniu efektu.

    DEl gelezies ir vario tai ten nelabai tiksliai parasyta. Gelezis nesalina vario is organizmo, tiesiog vartojant didelius kiekius gelezies sumazeja vario pasisavinamas, nes naudojami tie patys transpoteriai, kurie transportuoja gelezi, cinka ir vari per zarnyno sienele. Taip pat dideli kiekiai cinko taip pat gali sumazinti vario ir gelezies pasisavinima.

    Skaitantiems anglu kalba cia yra pora geru straipsniu apie papildus
    What’s in Your Multiple Vitamin? Detecting Real Quality. Part 1 – Minerals

    What’s in Your Multiple Vitamin? Detecting Real Quality. Part 2 – Vitamins

  123.   laurita rašo:

    Man būtų labai įdomi šio blogo skaitytojų nuomonė apie pavasarinį organizmo stiprinimą….
    Straipsnyje
    http://www.lrytas.lt/-13336124231333058906-pavasariniai-organizmo-stiprintojai-kas-jie.htm

    teigiama, kad natūralūs iš žolių pagaminti papildai, kitokie preparatai organizmui padeda išvengti įvairių ligų ir kitokių sveikatos sutrikimų. Mano nuomone, po žiemos organizmas iš tiesų būna pavargęs, išsekęs, jam reikalinga pagalba. Ką apie tai manote jūs?

    Andy:

    Jo visos ten isvardintos vaistazoles gerai, taip pat dabar jau galimi prisirinkti ir valgyti dilgeliu, kiaulpieniu ziedu ir lapu, taip pat balandu.
    Cia esu aprases kaip galia pasigamintu tokia vaistazoliu istrauka.

    Del organizmo nusilpimo, tai dabar manau tas yra truputi maziau, nes siais laikais vaisiai ir darzoves prieinamos istisus metus. Zinoma vasara pasirinkimas didesnis, ir kai kurie patys uzsiaugina.

  124.   laurita rašo:

    radau dar vieną neblogą straipsniuką apie maisto papildus ir jų vartojimo klaidas
    http://www.balsas.lt/m/naujiena/595173 gal kam bus įdomu.

    Man informacija patiko. Iš tiesų kai pagalvoji - daugeliu atvejų, kai kaltinami maisto papildai, kaip neva visiškai neveiksmingi, kalta ne tiek pati piliulė, o nežinojimas, kaip ją vartoti…

  125.   Jolanta rašo:

    Andy, ar jus valgote pomidorus?

    Andy:

    Kai kada valgau, gal koki karta per savaite. O del ko jus cia klausiate, nes tai tikrai nera mano pagrindinis maisto produktas.

  126.   Violeta rašo:

    karta per savaite:)))as kiekviena diena juos valgau po kelis kartus dienoje zinoma tik lietuviskus kol ju yra. tai ka tu valgai?

    Andy:

    Cia yra vienas screenshot vienos dienos suvartotu maistu

    Cia yra dar vienas screenshot, kas buvo valgyta vakar

  127.   Violeta rašo:

    Aciu, bet man skurdokai atrodo toks valgymas. Teko buti Kulvinsko seminare tai jis sake lietuviai klaidingai issivaizduoja zaliavalgiavima, nes per daug valgo vaisiu.O tai virto nevalgai nei lesiu nei grikiu nieko?

    Andy:

    Labai , retai, dazniau valgau virtas darzoves taip pat bulves.
    O del Kulvinsko, tai velgi yra skirtingu poziuriu ir asmeniskai nemanau, kad jo poziuris yra pats geriausias. Taip pat jis nesportuoja, su kulvinso mityba tikrai nebegsti sub 17 min 5km ar sub 3 val maratono.
    Vaisiai tikriausiai yra bene naturaliausias produktas zmogui, ji lengviausia suvirskinti. Ir pagal virskinimo sistema zmogus labai panasi i frugivora (minta pagrinde vaisiais). Taip pat tereikia prisiminti kad primatai valgo pagrinde vaisius. Del skurdumo tai velgi cia tavo nuomone, jei ten paziuresiu i mikroelemtus tai dauguma ju gaunama daugiau nei viena dienos norma, zinoma del pasisavinimo negali pasakyti.

  128.   Violeta rašo:

    Tai tose dvejose lentelese tavo toks maistas pastoviai pan? ar dar kazkokiu produktu ivairesniu buna.O kiek vandens isgeri per diena ar visai jo negeri.Saliera taip paprastai paimi ir valgai tuos kotus?O burokeli viena? Mane lb sudominai:)

    Andy:
    Na daugm maz bet priklauso nuo dienos, taip pat kokiu pigesniu vaisiu tuo metu galima gauti. Bet pagrindiniai yra bananai, apelsinai, obuoliai, kiwi, vinuoges. Kai buna taip pat valgau kitus vaisius, jei nera labai brangus.
    Plius zalumynai kaip salieras (cia lapinis tai as valgau visus kotus), as perku tik kotus. Taip pat daznai valgau romain salotas, paprastai jie pradedu tai suvalgau visa galva per karta (300-500 g), tiesiog nuoplaunu ir sukramtau.

    Taip pat kaip sakiau keleta kartu per savaite valgau virtas darzoves (garuose) kaip brocoli, kalafiora, taip pat bulves.
    Dar kartais valgau alyvuoges, taip pat avokada, kai kada truputi riesutu, seklu kaip chia ar linu semenu.

    Kad del vandens tai priklauso nuo metu laiko, nuo to kiek daug vandens turinciu vaisiu suvalgau, kiek sportuoju, tai velgi kartais galiu isgerti ir maziau nei 1L, ypac ziema, bet vasara jie sportuoju tai galiu ir virs 3L.
    Ten ant chronometer as vandens nesuvedu, bet vien is maisto daznai gaunasi virs 3L.
    Nes mano valgomas maistas yra pagrinde vanduo.

    As pagrinde seku 80/10/10 dieta (80% kaloriju is angliavandeniu 10 is riebalu ir 10% is riebalu, bet daznai ta formule atrodo 90/5/5. CIa velgi ties skaiciai gali truputi i viena ar kiti pase.
    Jei domina paskaityk knyga Dr. Graham 80/10/10 diet (yra lietuviskai) ar pazirek jo video. Jis taip valgo jau virs 30 metu, nevalgo jokio virto maisto ir dabar tokia dieta augina vaika.

    Tik tokia dieta sekant svarbu valgyti pakankamai kaloriju.

  129.   Violeta rašo:

    Kiek jam metu Dr. Graham?

    Andy:

    59 metai
    http://www.inspirawtion.com/Douglas-Graham.html

  130.   Violeta rašo:

    Kaip tuo chronometru naudotis nesuprantu. Pvz ivedu 300g savojos kopusto(as jo tiek suvalgau) ismeta labai didelius kiekius vitaminu, ir kur matyti normas?

  131.   Jolanta rašo:

    Zinau, kad pomidorai priklauso nightshade seimai ir kad del kazkokiu toksinu juose gali buti negerai, ypac tiems kurie turi problemu su sanariais.
    Gal reiktu vengti tu produktu kurie priklauso tai seimai sergant sanariu ligomis?

    Andy:

    Na jei yra artritas, tai zinoma galima pameginti kuriams laikui atsisakyti nightshade darzoveiu, kurios turi alkaloidu. Siai darzoviu grupe priklauso pomidorai, bulves, paprikos, baklazanai, goji uogos. Nepaisant to daugma zmoniu gali valgyti sias darzoves be didesniu problemu.

  132.   Vitoldas rašo:

    O ar esant stuburo spondiliozei ir isvarzai reiktu vengti siu darzoviu?

  133.   VitaminasC rašo:

    visi žmonės yra unikalūs, mityboje irgi. todėl aklai sau taikyti tai kas tinka Dr. Graham kita, gali būti pražūtinga. Aišku pati esmė kadvalgyti daugiauvaisių negu mėsos ar keptų š beabejo kad padės.

  134.   Vitoldas rašo:

    Andy, kiek laiko pats seki tokia dieta?

    Andy:

    Beveik 4 metai, tiesa buvo keletas trumpalaikiu eksperimetu, kai ekspementavau su daugiau riebalu turincia dieta.

  135.   Vitoldas rašo:

    Ir vis delto geresnis variantas 80/10/10? O kaip jautiesi nebuna taip kad truksta energijos ar pan?

    Andy:

    Ne nekada, as nemazai sportuoju, begioju ilgas distancijas. Jei truksta energijos tai greiciausiai suvartojama nepakankamai kaloriju, arba taip pat reiktu pasitikrinti hemoglobina, feritina.

  136.   Vitoldas rašo:

    hemoglobinas mano geras, tai feritino gal net neverta daryti, ar cia atskiras tyrimas?

    Andy:
    Feritinas rodo gelezies atsargas. Dar nuovargis taip pat priklauso nuo miego, reikia gerai issimiegot.

  137.   Paulė rašo:

    Mane labai domina plastikinės lentutės, nes jomis iškaltos miegamojo lubos. Kaip manote, ar labai kenksminga?

    Andy:

    Reikia ziureti is ko jos pagamintos, nes tu lentuciu visokiu gali buti.

  138.   VitaminasC rašo:

    Neatsakysime, kol nepateiksite laboratorinių tyrimų ataskaitą iš kokios nors nepriklausomos laboratorijos, būtinai sertifikuotos, gamintojo atitikties deklaraciją ir CE sertifikatus.
    :D
    plastikas plastikui nelygus. Aišku kad geriau natūralios medžiagos. Bet su tokiu klausimu atsakydami galim tik paburti iš kavos tirščių ir tiek.
    Arba galim būti “žalieji” kurie visada sako viskam ne, kas tik ne tiesiai iš gamtos (iš serijos ant lininių šiaudų kupetos miegoti gerai, o jei lininė paklodė - ne, nes bus chemijos) :)

  139.   Milda rašo:

    Sveiki, pakraupau paskaičius jūsų straipsnį. Daug metų naudoju JAV firmos Tupperware plastikinius gaminius, skelbiama ,kad jie is ekologiško ir nekenksmingo plastiko.Jie brangiai kainuoja. Per ilga laiką įsigyjau ir beveik viską pakeičiau į plastiką. Ir biriems produktams ir šaldytuve lakyti,sviestine, sūrinę, gaminimui ir t.t.t.. Kiek dabar beieškočiau internete, randu tik šios firmos informaciją, ar aš tapau reklamos auka. Lauksiu jūsų atsakymo. Lyg šiol gyriau šią produkciją ir visiem rekomendavau, o dabar net baisu pasidare

    Andy:

    Na kiek radau info nuo 2010 metu kovo ju produktai yra BPA-free, Tad jei pirkti po sios datos jie turetu buti be BPA. Bet net ir be BPA plastike yra daug visokio brudo, kitu i BPA panasiu dariniu, ir kai kurie gal net stipresni nei BPA. Tad kiek galima reiktu plastiko vengti, zinoma siais laikais visiskai plastiko neisvengsi.

  140.   sviezios sultys rašo:

    Laba diena, Andy ir Vitaminas C, gerbiu Jusu nuomone, todel noriu paklausti ar nera kenksminga svieziai spaustas sultis pasterizuoti ir pilstyti i big box pakuote su kraneliu? Tai labai patogu, bet nerandu informacijos koks tai plastikas ir ar jis tinka salyciui su karstu skysciu (karstom sultim)? Dekui.

    Andy:

    Na jeigu ten plastikas tai greiciausiai kas nors issiskiria, ypac jei tos sultys pilamos yra aukstos temperaturotos. Geriau pilkit i stiklainius.

  141.   Simona rašo:

    Taip, dabar itin išpopuliarėję pilti į plastikinius 5 litrų talpos maišelius. Šiemet spaudžiau ir ten ir ten. Tai eilės nepalyginamos prie plastiko, kai tuo tarpu į stiklo tarą pila tik tie daugiausiai, kurie taupo.. Man labai nepatiko tai, kad sultys plastike atsiduria aukštos temperatūros, manau tikrai apie 70 laipsnių.

  142.   sviezios sultys rašo:

    Sultys kaitinamos iki 80 laipsniu, tada i maiselius. bandziau klaust sulciu spaudeju koks tai plastikas (t.y ar tinka karstom sultim), atsake sertifikuotas. bet butu idomu issifruot smulkiau. Ant maiselio pazymeta kad tai maistinis plastikas, SKBIBF3 OF ir dar daugybe skaiciu prirasyta. labai patogi naujove, bet kodel truksta informacijos apie maiseliu plastiko rusi.

  143.   sviezios sultys rašo:

    Andy, gal tau pavyktu rasti tikslesnes infomacijos, noriu vezti spausti sultis, bet tuo paciu abejoju.

    Andy:

    Na neradau info koks ten specifiskai plastikas, bet is paziurejimo kaip jis atrodo kaip dauguma kitu plastiku, itariu kad tai kazkas panasaus kur naudoja greitai isvirti ryzius plastikiniame pakelije imetus i verdanti vandeni. http://mahlapress.ee/lt_bag-in-box-plastikinis-maiselis-kartonin%C4%97je-d%C4%97zut%C4%97je,47.html Kaip sakiau idealiai tokiu dalyku reiktu nenaudoti, ypac pilti karstas sultis ir vietoj to naudoti stikla.
    Velgi jei tau reikia tas sultis siusti i uzsieni, tai velgi galima butu nes kitaip nepadarysi.

Rašyk komentarą