BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Sportavimas’ kategorija

Fizinė veikla prailgina gyvenimą

2013-01-25

Fizinė veikla prailgina gyvenimo trukmę ir sumažina mirtingumo riziką

Mokslininkai nustatė keletą būdų, kaip prailginti gyvenimo trukmę. Vienas iš būdų kaip prailginti savo gyvenimą yra fizinė veikla/sportavimas. Ir pasirodo, kad gauti bent minimalią naudą užtenka vos 15 minučių per dieną. Lancet moksliniame žurnale publikuotoje tyrime dalyvavo beveik pusė milijono Taivano piliečių. Ir buvo nustatyta, kad atliekant 15 minučių vidutiniškiai intensyvios fizinės veiklos per dieną arba 90 minučių per savaitę gali duoti apčiuopiamos naudos. Šis tyrimas parodė, kad net tokia iš pirmo žvilgsnio trumpa fizinė veikla gali prailginti gyvenimo trukmę net trimis metais ir sumažinti mirtingumą nuo visų priežasčių 14% palyginus su tais, kurie iš viso nesportavo. Fizinę veiklą prailginus nuo minimalios 15 min/d, su kiekviena 15 minučių padidėjimu mirtingumo rizika sumažėjo 4% ir mirtingumas nuo vėžio 1%.

Bėgiojimas taip pat prailgina gyvenimo trukmę

Kita tyrimas (Kopenhagos miesto širdies tyrimas; rezultatai dar nepublikuoti ir tik buvo pristatyti EuroPRevent2012 mokslinėje konferencijoje) taip pat parodė, kad bėgiojimas prailgino gyvenimo trukmę vyrams 6,2 metais ir moterims - 5,6 metais. Šio tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad bėgiojimas vyrams ir moterims mirtingumą sumažino 44%. Bėgiojimas suteikia visapusišką naudą: padidina deguonies pasisavinimą, padidina ląstelių jautrumą insulinui, sumažina kraujo spaudimą, sumažina kraujo krešumą. Reguliarus bėgiojimas taip pat pagerina širdies ir kraujagyslių funkciją, stiprina imuninės sistemos veiklą, taip pat stiprina kaulus. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad nauda gaunama, kai per savaitę bėgiojama nuo vienos valandos iki dviejų su puse valandos, kas tikrai nėra daug, 5 kartai po pusę valandos.

Sėdėjimas daro didėlę žalą sveikatai

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgas sėdėjimas yra didėlis rizikos veiksnys. Ir deja, šiandieną vis didesnė dalis populiacijos didelę dalį laiko praleidžia sėdėdami. Vienas mokslinis tyrimas parodė, kad ilgas sėdėjimas padidina diabeto II, širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo riziką. Kas keista, kad rizika net nesumažėjo, net jei žmogus kitu metu (kai nesėdi/nedirba) būna aktyvus. Kas reiškia, kad jei žmogus atlieka rekomenduotina fizinę veikla, bet praleidžia daug laiko sėdėdamas, jis turi padidėjusią ligų ir mirtingumo riziką. Teigiama, kad vidutinis žmogus 50-70% laiko praleidžia sėdėdamas. Todėl labai svarbu, bent kas valandą trumpam atsistoti, truputį pavaikščioti ar bent kojas pajudinti. Taip pat svarbu sėdėti nesusikūprinus, nes tai ne tik kad negerai stuburui/laikysenai, bet taip pat sunkiau kvėpuoti.

Kaip sumažinti ilgo sėdėjimo žalą sveikatai?

Dar vienas gana unikalus sprendimas kaip sumažinti sėdėjimo daromą žalą yra stovimas ofisas, kai dirbama stovint. Vienas tyrimas parodė, kad trys valandos stovėjimo per dieną (vietoj sėdėjimo) papildomai sudegina 144 kcal. Sėdėjimas sumažina metabolizmą iki minimumo, kas reiškia, kad sunaudojama mažiau energijos, kuri dažniausiai atidedama į didėjantį kūno riebalų kiekį. Per metus stovint per dieną po tris valandas vietoj sėdėjimo, reiškia, kad bus sudegintos 52560 kilo kalorijos, arba 3,6kg riebalų, arba žmogus nepriaugs 3,6kg riebalų. Žinoma, čia labai supaprastintas skaičiavimas, ir šie skaičiai skirsis priklausomai nuo žmogaus, jo svorio, metabolizmo ir kitų veiksnių, bet kad stovint sudeginama daugiau kalorijų nei sėdint, tai yra neginčijamas faktas. Bet stovint taip pat reikia pajudėti, nes stovint ilgai vienoje vietoje taip pat nėra gerai, ypač žmonėms, kurie turi silpnas/išsiplėtusias venas. Pastaruoju atveju būtų patartina dėvėti elastines kojines, taip pat imtis kitų priemonių, kad būtų sustabdytas venų išsiplėtimo progresas. Ekstremalesnis variantas yra ofisas ant bėgimo mašinos. Tiesa toks dalykas nėra pigus.

Ribojant laiką sėdint padidėja gyvenimo trukmė

Dar vienas tyrimas parodė, kad sumažinus sėdėjimą iki 3 valandų per dieną, gyvenimo trukmė prailginama dviem metais. Priedo, sumažinus laiką prie televizoriaus iki mažiau nei dviejų valandų per dieną, gyvenimo trukmė būtų prailginta dar 1,38 metais. Ir dvi valandos prie TV per diena, mano nuomone, yra gana daug, užtektų dviejų valandų per savaitę. Arba bent jau reikia tą TV žiūrėti stovint ar sportuojant. . Bet čia vėlgi yra vidutiniškai, ir tai nereiškia automatiškai, kad laikantis šių normų bus pasiekti nurodyti rezultatai. Nepaisant to, laikymasis šių rekomendacijų sumažins įvairių ligų, susijusių su fizinės veiklos trūkumu, bei prailgins jūsų gyvenimo trukmę.
Kaip rasti laiko sportuoti?

Vienas paprasčiausių būdų rasti laiko sportuoti, yra nusipirkti stacionarų dviratį/dviratį treniruoklį ir tada 15-30 min per dieną tikrai nėra sunku rasti. Garantuoju, namuose kiekvienas žmogus gali rasti 15 min ir ‘užšokti’ ant dviračio, tai galima daryti net žiūrint televizorių, kurio, beje, aš žiūrėti nepatarčiau, manau, tikrai yra geresnių būdų praleisti laiką. Ir ką nors naudingo sužinoti iš kitų šaltinių nei nuolat klausyti propagandą ar protą bukinančias laidas (žinoma, yra viena kita gera laida, kur galima ką nors gero sužinoti). Toks dviratis kainuoja kelis šimtus litų, bet vėlgi manau 5-6 papildomo gyvenimo metai yra verti tokios investicijos.

Susiję straipsniai:

Batuto nauda sveikatai

Diabetas pagydomas per keletą savaičių

Straipsnis parengtas pagal:

BBC News, Stand up at office to lose weight, says exercise scientist

Science Daily, Cutting Daily Sitting Time to Under Three Hours Might Extend Life by Two Years

Science Daily, More Time Spent Sitting Linked to Higher Risk of Death; Risk Found to Be Independent of Physical Activity Level

Science Daily, Regular Jogging Shows Dramatic Increase in Life Expectancy

Science Daily, Sitting for Protracted Periods Increases Risk of Diabetes, Heart Disease and Death

Science Daily, Stand Up For Your Health.Physiologists And Microbiologists Find Link Between Sitting And Poor Health

Wen et al. (2012) Minimum amount of physical activity for reduced mortality and extended life expectancy: a prospective cohort study. The Lancet, 378 (9798), 1244 - 1253.

Wilmot et al. (2012) Sedentary time in adults and the association with diabetes, cardiovascular disease and death: systematic review and meta-analysis. Diabetologia, 2012; 55 (11): 2895 DOI: 10.1007/s00125-012-2677-z
http://www.sciencedaily.com/releases/2012/10/121015090048.htm

Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turite kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau (Kometarai būnant kitose šalyse pagal blogas.lt nuostatus neleidžiami, čia dėl spamo). Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas, ypač gyvenate svetur, nes ten  komentarai leidžiami. Ir taip pat per Facebook, kur dažnai įdedu nuorodas į naujai rastą aktualią informaciją.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark‘.

P.S.1 Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudingajūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiemsnusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy, BSc Nutrition

http://www.buksveikas.net/

Facebook

Rodyk draugams

Batuto nauda sveikatai

2010-08-24

Šį kartą apie sportavimą ant batuto ir jo naudą sveikatai. Šokinėjimas ant batuto yra bene geriausias sportavimo būdas.

Visų pirma, tai labai lengvas būdas sportuoti - tereikia tik atsistoti ant batuto ir bent truputį pajudėti. Ir pradėjus nepajusite, kaip prabėgs 10-15 minučių. Žinoma, geriau pašokinėti aukščiau, tada sportavimas bus efektyvesnis ir jūs gausite didesnę naudą. Šokinėjant organizmas patiria sunkio jėgą (G-forces), kuri matuojama G. Nepakėlus kojų nuo batuto, patiriama apie 1·5 G. Vos pašokus nuo paviršiaus patiriama apie 2 G.

Šokinėjimas ant batuto turi daug naudos sveikatai, nes šokinėjant dirba beveik visi kūno raumenys, taip pat yra apkraunami kaulai ir dėl to jie tampa stipresni. Todėl batutas yra viena geriausių kaulų stiprinimo priemonių. Beje, yra atvejų, kai šokinėjant ant batuto išgydoma osteoporozė (išretėję kaulai). Batutas sumažina krūvį sąnariams, teigiama, kad sąnariai gauna tik 1/8 krūvio.

Batutą naudoja NASA astronautai

Batutą naudoja NASA astronautai, kuriems po buvimo kosmoso erdvėje sumažėja kaulų tankis ir dėl to po tokios kelionės reabilitacijos metu naudojamas batutas. Beje, NASA astronautai, kosmose praleidę vos 2 savaites gali prarasti iki 15% raumenų ir kaulų masės. Priminsiu, kad kosmose žmogaus neveikia gravitacinės/traukos jėgos. Raumenų ir kaulų masė sparčiai mažėja žmonėms. kurie pastoviai guli lovoje, mažai juda.

NASA tyrimai rodo, kad palyginus su bėgimu ant bėgimo takelio, deguonies pasisavinimas pagerėja dvigubai. Taipogi jie teigia, kad šokinėjimas ant batuto yra pats efektyviausias sportavimo būdas.

Limfos cirkuliacija

Šokinėjimas ant batuto pagerina limfos cirkuliaciją. Gera limfos cirkuliacija yra svarbi geros sveikatos dalis. Limfinė sistema yra paraleli kraujotakos sistemai yra kažkiek panaši į veninę kraujotaką. Limfos ‘gyslos’, kaip ir venos, neturi pompos ir ją stumia raumenys. Todėl labai svarbu pastoviai judėti, kad nebūtų limfos stagnacijos. Limfos yra 3 kartus daugiau nei kraujo (apie 14 L, kai kraujo tik apie 5 L). Limfinė sistema yra tarsi kanalizacija žmogaus organizme. Su limfa ląstelės pašalina atliekas, medžiagų apykaitos produktus, kurie po to yra filtruojami, neutralizuojami ir pašalinami. Išvalytas limfos skystis grąžinamas į kraujotaką per subklavinę veną, ir patekusi į kraujo sistemą limfa yra vadinama plazma, bet faktiškai tai tas pats skystis. Tad galite įsivaizduoti, kas atsitinka, jei ta kanalizacija veikia prastai, ar net yra užsikimšusi - atliekos pradeda kauptis ir lįsti pro kitas vietas - pvz., odą. Taip pat pradeda veistis visokios infekcijos ir t. t.

Tad šokinėjimas ant batuto yra labai gerai limfinei cirkuliacijai skatinti, ir cirkuliacija padidėja net iki 15 kartų. Prasta limfinė cirkuliacija yra siejama su daugeliu ligų, tarp jų vėžiu, kepenų ligomis, odos problemomis, nusilpusiu imunitetu.

Limfos stagnacijos simptomai

Daug žmonių turi suprastėjusią/sulėtėjusią limfos cirkuliaciją. Vienas pagrindinių simptomų yra nuolat padidėję limfmazgiai, kurie yra limfinės sistemos dalis, kadangi ten vyksta toksinų filtravimas, antigenų prezentacija ir neutralizavimas, taip pat ‘gyvena’ daug T ir B limfocitų (imuninės ląstelės). Kiti prastos limfinės sistemos simptomai:
Alergijos
Prostatos liaukos uždegimas
Chroniški sinusitai
Širdies ligos
Egzema ir kitos odos problemos
Energijos trūkumas, dažnas nuovargis
Išsėtinė sklerozė
Edema, skysčių susilaikymas organizme, ištinusios galūnės, ypač kojos
Padidėjęs kraujo spaudimas
Dažnos pasikartojančios virusinės infekcijos
Ausų infekcijos
Artritas, ypač reumatoidinis
Celiulitas
Viršsvoris
Ir daugelis kitų.

Limfinę  cirkuliaciją taip pat pagerina kepenų plovimas, kuris yra išsamiai aprašytas atskirame straipsnyje. Dar galima naudoti burokėlių sulčių protokolą.

Batutas priverčia sportuoti kiekvieną kūno ląstelę

Kūno ląstelės ‘plaukioja’ tarpląsteliniame skystyje. Šokinėjimas aukštyn žemyn pagerina tarpląstelinio skysčio cirkuliaciją ir šis skystis po to eina į limfinę sistemą. Jei tas tarpląstelinis skystis užsistovi, išsivysto edema (skysčių susilaikymas galūnėse, ypač kojose). Viso kūno judėjimas, ir ypač šokinėjimas aukštyn žemyn, verčia judėti visas ląsteles, pagerina limfos cirkuliaciją ir taip edema sumažėja ar net visiškai išnyksta.
Šokinėjant ant batuto, visos ląstelės juda/plaukioja tarpląsteliniame skystyje. Tai verčia jas adaptuotis ir taip ląstelės pasidaro stipresnės.

Batutas naudingas vaikams ir nėščioms moterims

Šokinėjimas ant batuto labai naudingas vaikams, nes jis pagerina koordinaciją. Albert Earl Carter (vienas iš šokinėjimo ant batuto pradininkų) teigia, kad kai nėščios moterys šokinėja ant batuto, jų vaikai anksčiau pradeda vaikščioti. Šokinėjant jo dukrai, jos vaikai pradėjo vaikščioti po 7 mėnesių. Ir beje, jo dukra turi 9 vaikus, ir yra Amerikos sunkumų kilnojimo čempionė. Ji taip pat yra parašiusi 10 knygų.
Vaikas nevaikšto dėl to, kad jo koordinacija bloga, o raumenys silpni. Šokinėjimas ant batuto stiprina raumenis ir pagerina koordinaciją. Bet nėščiosioms šokinėti reikia taip, kad kojos nepaliktų batuto, ir jei pradedama kraujuoti, reikia tuojau pat nustoti. Gimus vaikui, kai tik jis pradeda vaikščioti, po truputį jį galima pratinti prie batuto, ar kartu su juo šokinėti. Arba kol dar nevaikšto, galima šokinėti jį laikant rankose, tik vėlgi, atsargiai, kad nepargriūtumėte ir nesusižeistumėte.

Šokinėjimas ant batuto gerai veikia vaikus autistus, nes pagerina kraujo cirkuliaciją. Taip pat tokie vaikai mėgsta monotonišką judėjimą, siūbavimą. Tik nereiktų leisti šokinėti daugiau nei 30 minučių per kartą, ir atsargiai, kad nenukristų, neužsigautų.

Jei jūs esate vyresnio amžiaus ar turite sutrikusią koordinaciją, būna batutų su rankenomis - tada šokinėti galima laikantis. Tik bent pradžioje reikia šokinėti pamažu, kad pėdos nepakiltų nuo batuto.

Astma

Šokinėjimas verčia išsiplėsti plaučius, kas yra labai gerai sergant astma ir kitomis plaučių ligomis.

Akių problemos

Šokinėjimas taip pat labai gerai akims. Nes regėjimo sutrikimai dažnai išsivysto dėl nusilpusių akių ląstelių, ir todėl joms sustiprėjus atsistato regėjimas.

Batutas tinka sportininkams

NASA tyrimai taip pat rodo, kad šokinėjimas pagerina deguonies pasisavinimą. Tai naudinga ir sportininkams ir paprastiems žmonėms. Atletams ir sportininkams šokinėjimas ant batuto padeda greičiau atgauti jėgas, pašalinti laktinę rūgštį, kuri sukelia raumenų skausmus ir nuovargį. Tad gerai tarp pertraukėlių ir po pratimų šokinėti ant batuto, ypač kai kilnojami dideli svoriai. Dar galima šokinėti su svoriais, ir šokinėjant su 2 kg svoriu, bus toks pat krūvis kaip ant žemės šokinėjant su 4 kg.

Kaip pasirinkti gerą batutą

Geras batutas kainuoja apie 600-1000 lt, bet jį nusipirkus paprastai užtenka visam likusiam gyvenimui. Gero batuto gamintojai duoda labai ilgą garantiją. Tokio batuto spyruoklės yra storesnės per vidurį ir tai padeda geriau išbalansuoti šokimą ir teigiama, kad tenka mažesnis krūvis sąnariams.
Bet vėlgi, jei neleidžia finansai, tai nusipirkite pigų, bus geriau nei nieko.
Taip pat nereikia labai didelio, kuris užima daug vietos - yra mažų , paprastų, kurių skersmuo 1\1.5 metro. Jį laikyti ir net šokinėti galima kambaryje, tik nešokinėkite balkone ar jei lubos nėra tvirtos. Jei jūsų koordinacija bloga, naudokite rankenas. Čia galite pasižiūrėti, kaip atrodo geros kokybės batutas. Aš pats turiu panašų ir šokinėju beveik kiekvieną dieną.

Suprantantiems anglų kalbą siūlau paklausyti labai gerą interviu apie tramplino naudą sveikatai su Albert Earl Carter.
Straipsnis parengtas pagal:

NASA Studies Rebounding

How Do Trampolines Benefit Your Health?

Your Lymphatic System is a Vital System of the Body

Strengthen Your Bones With Rebound Exercise!

Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turi kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau. Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark’.
P.S.1
Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudinga
jūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiems
nusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy

http://www.buksveikas.net/

Rodyk draugams