BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘plastikas’

Plastiko (BPA) pavojus sveikatai

2010-09-10

Šį kartą - apie labai paplitusį chemikalą BPA (Bisphenol A), kuris randamas daugelyje plastikinių produktų, ir taip pat labai lengvai patenka į maistą ir žmogaus organizmą. Pasaulyje per metus pagaminama apie 3.6-4 (kiti šaltiniai teigia, kad tik 2.2 , bet nepaisant to, tai labai daug) milijonų tonų BPA.
BPA yra labai panašus į estrogenų molekulę ir todėl ją mimikuoja. Toks silpnas sintetinis estrogenas (BPA) siejamas su labai daug ligų - įvairių rūšių vėžiu, diabetu, insulino nejautrumu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nevaisingumu, persileidimu, viršsvoriu, skydliaukės problemomis, nevaisingumu, hormonu disbalansu.

Tyrime su beždžionėmis, joms buvo duodama 400 mikrogramų (1g = 1000 mkg) BPA vienam kūno masės kilogramui. Ši dozė 8 kartus viršija leistina normą, ir tai yra 400 kartų daugiau nei iki šiol manoma, kiek vidutinis žmogus gauna BPA per vieną dieną. Nepaisant to, surinkus ir ištyrus 24 valandų šlapimą, beždžionių šlapime buvo mažiau BPA nei vidutinio amerikiečio ar kitų išsivysčiusių šalių žmogaus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės gauna dar daugiau BPA, nei buvo duodama tyrime dalyvavusioms beždžionėms. Beje, BPA randama virš 90% žmonių organizmuose.

BPA randama net ant kasos čekių

Naujas tyrimas parodė, kad BPA randama net ant kasos aparatų čekių (ant 40% visų tirtų čekių). Vidutinis čekis turi apie 60-100 miligramų BPA, kuris per odą gali lengvai patekti į organizmą (jis greitai prasiskverbia į odą ir dėl to dažus taip nelengva nuplauti). Paskui su tokiom rankom valgant BPA patenka ir per virškinamąjį traktą. Todėl patartina čekių neimti, nebent jums jų reikia. Taip pat nespausdinkite čekių kai imate pinigus iš bankomatų - tuo pačiu taupysite popierių ir saugosite gamtą, medžius. BPA taip pat randama ant blizgančių/slidžių popierių, žurnalų, pinigų. Visi šiluminiai (thermal) spausdintuvai („printeriai”) naudoja dažus, turinčius BPA -štai kodėl BPA randama ant čekių ir kitų jais spausdintų popierių.
Patikrinti, ar čekis bei kitas popierius buvo spausdintas terminiu spausdintuvu, galima tą popierių patrynus su moneta. Paprastai šiluminiu spausdintuvu spausdintas popierius patrynus moneta pakeičia spalvą, kai kitokiu įprastas popierius - ne.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, dirbantys mažmeninėje prekyboje, su šlapimu pašalina (tai reiškia, kad ir į jų organizmą taip pat patenka daugiau) 30% daugiau BPA nei vidutinis amerikietis. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad apie 2.4% BPA gali patekti nuo čekio ant odos.

Taip pat patartina nenaudoti alkoholinių rankų ploviklių, kurie tik dar labiau paskatina BPA prasiskverbimą pro odą.

BPA dantų plokštelėse ir dantų plombose?

BPA randama net ant dantis koreguojančių plokštelių bei dantų plombų.  Tiesa, reikia pastebėti, kad dantų plombos paties BPA neturi, bet kitiems juose esantiems chemikalams kontaktuojant su seilėmis jie virsta BPA. Valgant ir kramtant maistą (ypač karštą) BPA lengvai patenką į virškinamąjį traktą ir po to į kraujotaką bei organus. Tyrimai rodo, kad BPA išsiskyrimas iš plombų tęsiasi ilgą laiką. Teigiama, kad uždėjus plombą ir po to ją nuskalavus bei nugrandžius galima pašalinti 88-95% BPA virstančių chemikalų. Tad jei jums dedama plomba, paprašykite dantisto, kad ją jums gerai nugrandytų ir nuskalautų. Dar šio tyrimo autoriai taip pat teigia, kad dauguma dantistų naudoją mažai tirtus cheminius darinius - triethylene glycol dimethacrylate (TEGDMA) bei urethane dimethacrylate (UDMA) ir todėl nėra visiškai aišku, ar šie dariniai turi chemikalų, kurie vėliau virsta BPA.

Kokie buteliai išskiria BPA?
Kai kurie plastikiniai buteliai išskiria BPA ir taip jie patenka į žmonių organizmą. Beje, dauguma plastikinių maisto pakuočių taip pat skleidžia BPA, ypač pašildžius. Todėl niekada nešildykite maisto plastikinėje pakuotėje ir ypač mikrobangų krosnelėje. Taip pat negerkite kavos ar kitų karštų gėrimų iš plastikinių stiklinių, nevalgykite karšto maisto iš vienkartinių plastikinių indų. Ir dar geriau nevirinti vandens plastikiniame virdulyje, kurių dabar dauguma.

Dauguma plastikinių butelių  ir kitų plastikinių konteinerių ant dugno turi

: 1-PET (Polyethylene terephthalate) - daugiausiai būna vandens buteliai, putojančių gėrimų buteliai, 2 - HDPE (high density polyethylene) - pieno, šampūnų buteliai, 3 - PVC ar V (Polyvinyl chloride) - plėvelė (cling film) naudojama maistui uždengti ar vynioti, kai kurie spaudžiami buteliai( iš kurių galima išspausti turinį/squeezing bottles), kaip ketčupo, taip pat kai kurie aliejaus buteliai,  4 - LDPE (low density polyethylene) plastikiniai supermarketų maišeliai,

taip pat naudojami maistui suvynioti, 5 - PP (Polypropylene) - tamsūs buteliai, kūdikių buteliai, gėrimui skirti šiaudeliai, jogurtų indeliai, 6 - PS (Polystyrene) - poliesterinės vienkartinės stilinės, plastikiniai indai, 7 - kiti plastikai, dabar taip pat šiuo numerių žymima biologinis plastikas. Numeriu 7 žymimi sportininkų naudojami buteliai, taip pat gali būti žymimi kūdikiams skirti buteliai, permatomos vienkartinės stiklinės.

Teigiama, kad buteliai ant dugno turintys numerį 2, neskleidžia BPA, taip pat neskleidžia numeris 4 - LDPE (low density polyethylene) bei 5 - PP (polypropylene), bei bioplastikas. Nepaistant to, net ir šiuos numerius turintys buteliai gali skleisti kitus chemikalus, kurių pavojus sveikatai galbūt dar neidentifikuotas. Taip pat kiti šaltiniai teigia, kad ir kai kurie šiais numeriais žymėti buteliai gali skleisti BPA. Tad geriau plastikinių butelių vengti, naudoti nerūdijančio plieno (bet ir jie turi būti BPA fee/be BPA) ar stiklinius. Būtinai reikia vengti plastiko pažymėto numeriu 3. Žmonės dirbantys su vinyl chloridu turi padidėjusią kepenų vėžio riziką.  Gaminant šį plastiką labai teršiama aplinka ir ypač vanduo. Priedo gamybos procese naudojamas dioksinas, kuris yra gerai žinomas kancerogenas (skatina vėžinių navikų augimą).

Buteliuose parduodamas vanduo turi BPA ir kitų estrogenų

Kadangi krano vanduo turi chloro ir kitokių chemikalų, sunkiųjų metalų, vaistų likučių, pesticidų ir kitų chemikalų, vis daugiau žmonių perka vandenį buteliuose. Deja, šis vanduo dažnai yra labai prastos kokybės, ir priedo, iš plastikinių butelių į vandenį patenka BPA.
Vokietijoje buvo tirta 20 skirtingų pavadinimų buteliuose parduodamo mineralinio vandens (8 plastikiniai, 8 stikliniai ir 2 kartoninėse pakuotėse, kurių vidus padengtas plastiku). 12 iš 20 butelių vandenyje buvo rasta sintetinių estrogenų - 78% plastikiniuose buteliuose parduodamo vandens turėjo estrogenų (BPA ir kitų), ir tik 33% stikliniuose buteliuose parduodamo vandens buvo rasta estrogenų (BPA yra vienas iš jų).

Dar vienas tyrimas parodė, kad savaitę geriant plastikiniuose buteliuose esantį vandenį, BPA koncentracija šlapime padidėjo 69%, palyginus su tais, kurie plastikiniuose buteliuose esančio vandens negėrė ar turėjo negerti. Beje, iš tyrimo pašalinus tuos dalyvius, kurie nepilnai laikėsi instrukcijų, BPA padidėjimas buvo net 90%. Tai tik dar kartą parodo, kad reikia kaip galima vengti plastikinių butelių ir naudoti stiklą ar nerūdijantį plieną.

BPA ir skardinėse parduodamas maistas

Dar BPA taip pat randama skardinėse, kur ji naudojama skardinių paviršiui padengti kartu su kitom medžiagom, ir, žinoma, po to patenka į maistą ar skystį. Vienas tyrimas parodė, kad iš skardinių į tuno žuvį patenka žymiai daugiau BPA nei leistina norma. Todėl skardinėse įpakuoto maisto geriau vengti ar vartoti retai. Priedo, tunas taip pat turi labai daug gyvsidabrio ir kitų toksinų, ir šios žuvies geriau vengti. Teigiama, kad suvalgius vieną skardinę kokio nors maisto, BPA leistina norma (USA yra 50 mkg vienam kūno masės kilogramui) gali būti viršijama net iki 80 kartų.

BPA neigiamai veikia žarnyną
Tyrimas parodė, kad BPA turi neigiamą įtaką žarnyno funkcijai. Žarnynas yra labai jautrus BPA ir kitiems sintetiniams estrogenams. Tyrime žmonių ir pelių žarnyno ląstelės buvo apdorotos su BPA (dozė buvo 10 kartų mažesnė nei leistina norma). Tyrime buvo pastebėta, kad BPA veikiamos žarnyno ląstelės tapo mažiau pralaidžios, ko rezultatas - sumažėjęs vandens ir mineralų bei kitų medžiagų pasisavinimas. BPA taip pat paskatino uždegiminius procesus (plačiau apie uždegiminius procesus ir jų gydymą atskirame straipsnyje), kurie gali sukelti sunkias žarnyno trakto ligas, tokias kaip Krauno ligą ir kt. Tada labai suprastėja maisto medžiagų pasisavinimas.

Net per nėštumą moterims gaunant estrogenų, tai turėjo neigiamą įtaką vaiko žarnynui bei žarnyne esančioms imuninėms ląstelėms. Ir žinoma, tuo pačiu bendram organizmo imunitetui, nes 50-80% imuninės sistemos veiklos priklauso nuo geros žarnyno būklės ir ypač žarnyno floros. Šis tyrimas parodė, kad jei moteris nėštumo metu gauna daugiausiai BPA, vaikui padidina uždegiminių žarnyno ligų riziką. Ir beje, BPA dozės buvo žymiai mažesnės nei lestinos normos.

BPA įtakoja kūdikį gimdoje

Tyrimas rodo, kad mergaitės, kurių mamos per nėštumą gaudavo didelį kiekį BPA, tapdavo agresyvios. O tokie berniukai labiau linkę į irzlumą, neramumą, būna užsidarę. Beveik visų tyrime dalyvavusių motinų (99%) šlapime buvo rasta BPA. Kuo didesnė BPA koncentracija mamos šlapime per pirmas 16 nėštumo savaičių, tuo didesnė tikimybė, kad vaikų elgesys bus sutrikęs. Ir po to, žinoma, tokiems vaikams dažnai paskiriami smegenų veiklą slopinantys vaistai, kaip Ritalin ir kt. Kas vėlgi, labai geras pelnas farmacininkams.

Dar pastebėta, kad berniukai, kurių mamos nėštumo metu gavo daugiausiai BPA, buvo labiau linkę į moteriškumą, o mergaitės į vyriškumą (čia kalbama apie fizines kūno savybes - raumenų masę ir kt.). BPA taip pat gali sumažinti intelekto koeficientą (IQ), vaikai gali gimti su gimimo defektais.

Bandymais su pelėmis buvo nustatyta, kad motinoms per nėštumą gaunant BPA, neigiamai veikiamas naujagimio gimdos DNR ir tai vėlesniame amžiuje tai gali sukelti nevaisingumą ir kitas reprodukcinių organų problemas.

Europos Sąjungoje BPA yra uždrausta naudoti vaikams iki trijų metų skirtiems produktams. Nepaisant to, patartina vaikams nenaudoti plastikinių indų, ar bent jau naudoti kaip galima mažiau.

Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad BPA sumažina vyrų spermos kokybę ir taip padidina nevaisingumo riziką. Vyrų nevaisingumas ir erekcijos sutrikimai tampa vis didesne problema. BPA sutrikdo testosterono ir estrogenų santykį ir tai neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą. BPA taip pat siejama su moterų nevaisingumu. Mergaitės, kurios gauna didelį kiekį BPA, pradeda anksčiau nei turėtų lytiškai bręsti, kas padidina vėžio (ypač krūties) ir kitų ligų riziką.

BPA skatina viršsvorį ir diabetą

BPA taip pat skatina adipocitų (riebalų ląstelės) formavimąsi ir tai skatina viršsvorio augimą. Viena studija parodė, kad BPA net 1300 % (13 kartų) padidino Trigliceridų (kraujyje cirkuliuojantys riebalai, kurie po to atidedami į riebalų ir kitas ląsteles, taip pat gali būti naudojami energijai) formavimąsi, taip pat žemo tankio cholesterolį (LDL), bei 150%   padidino insulino produkciją (tai rodo sumažėjusį insulino jautrumą, kas didina diabeto riziką).

Kitas tyrimas su pelėmis taip pat parodė, kad BPA skatina perteklinę insulino gamybą ir tuo pačiu didina insulino nejautrumą, kas veda prie Sindromo X ir II diabeto. BPA dozė, duodama pelėms buvo tokia pat, kaip saugi norma nustatyta Amerikoje.
BPA kaip ir kiti sintetiniai estrogenai veikia krūties audinį ir taip padidina krūties vėžio riziką. Dar vienas plastike randamas estrogenas - diethylstilbestrol (DES) didina vėžio ir kitų ligų riziką. DES yra stiprus estrogenas.

Dar vienas plastike randamas chemikalas - Phthalates siejamas su vaikų hiperaktyvumo sindromu ir dėmesio sutrikimais. Phthalates taip pat gali sutrikdyti hormonus, sukelti nevaisingumą, gimimo defektus, astmą, vėžį ir kitas ligas.

BPA padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių šlapime buvo rasta didžiausia BPA koncentracija, turi du kartus didesnę riziką būti diagnozuoti su širdies ir kraujagyslių ligomis bei II diabetu.

BPA ir astma

Tyrimai rodo, kad BPA gali būti vienas iš kaltininkų, dėl kurių vis daugiau ir daugiau žmonių serga astma. Tiesa, eksperimentas buvo atliktas su pelėmis. Žinoma, kiti veiksniai taip pat turi įtakos.

Straipsnis  parengtas pagal:

A Clear and Plastic Danger

Bisphenol A and Other Endocrine-Disrupting Chemicals Pose Cancer Risk, Study Suggests

Bisphenol A Accelerates Terminal Differentiation of 3T3-L1 Cells into Adipocytes through the Phosphatidylinositol 3-Kinase Pathway

Bisphenol A in combination with insulin can accelerate the conversion of 3T3-L1 fibroblasts to adipocytes

Bisphenol A levels in cans triggers call for ban

Bisphenol A linked to asthma - study

BPA and Testosterone Levels: First Evidence for Small Changes in Men

BPA From Dental Sealants, Fillings: Is It Safe?

BPA in the womb shows link to kids’ behavior

BPA plastics chemical damages intestines, study shows

Common Plastics Chemicals — Phthalates — Linked to ADHD Symptoms

Concerned about BPA: Check your receipts

Consumer Reports magazine: December 2009

Human Exposure To Controversial Chemical BPA May Be Greater Than Dose Considered Safe

Effects of bisphenol A on adipokine release from human adipose tissue: Implications for the metabolic syndrome

Exploring the Roots of Diabetes: Bisphenol A May Promote Insulin Resistance

Hormone-Mimics In Plastic Water Bottles Act As Functional Estrogens

Impact of oral bisphenol A at reference doses on intestinal barrier function and sex differences after perinatal exposure in rats

Migration of bisphenol A (BPA) from can coatings into a fatty-food simulant and tuna fish

Prenatal Exposure to Endocrine-Disrupting Chemicals Linked to Breast Cancer

Plastic Chemical Bisphenol A (BPA) Linked to Cardiovascular Disease in Adults, Analysis Confirms

Plastics component affects intestine: study

Polycarbonate Bottle Use and Urinary Bisphenol A Concentrations

Six Environmental Research Studies Reveal Critical Health Risks From Plastic

Smart Plastics Guide Healthier Food Uses of Plastics

Synthetic estrogen BPA coats cash register receipts - EWG-commissioned lab tests find BPA-laden receipts from big national retailers

Warning: Drinking Bottled Water Could Make you Fat!

Which plastic water bottles don’t leach chemicals?

Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turi kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau. Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark’.
P.S.1
Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudinga
jūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiems
nusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy

http://www.buksveikas.net/

Rodyk draugams

Astma: kas sukelia ir kas apsaugo?

2010-07-27

Šiandien vis daugiau žmonių ir ypač vaikų serga bronchine astma. Šiame straipsnyje bus analizuojama, kas sukelia astmą ir kas sumažina susirgimų riziką.

Antibiotikai

Tyrimai rodo, kad jei vaikai iki vienerių metų vartoja antibiotikus, tai padidina astmos riziką. Vartojant antibiotikus ne nuo kvėpavimo takų susirgimų, astmos rizika padvigubėja, o vartojant daugiau nei kartą, ir jei motina neturi astmos, tai rizika taip pat padidėja du kartus. Taip pat naudojant antibiotikus daugiau nei vieną kartą per pirmus gyvenimo metus ir namuose neturint šuns, astmos rizika taip pat padidėja du kartus.

Kad šuo namuose sumažina astmos riziką galima paaiškinti tuo, kad jis į namus atneša visokių mikrobų, kurie padeda suformuoti geresnį imunitetą ir taip išvengiama astmos, nes ji yra autoimuninė, uždegiminė liga. Kiti tyrimai taip pat rodo, kad šuns ar katės buvimas namuose sumažina astmos ir alergijų riziką vaikams.

Valikliai

Tyrimai rodo, kad įvairūs namuose naudojami valikliai taip pat padidina astmos riziką. Motinos, kurios per nėštumą ir po jo dažnai naudoja valiklius, padidina vaiko astmos riziką. Tyrime dalyvavo 13 tūkst. vaikų, kurie buvo sekami nuo gimimo iki 16 metų. Šis tyrimas parodė, kad vaikai, kurie susiduria su chemikalais ankstyvame amžiuje, 41 % daugiau suserga astma.


Padidėjusią riziką galima paaiškinti tuo, kad valikliai sumažina įvairių mikrobų, bakterijų kiekį aplinkoje ir jų trūkumas neleidžia tinkamai susiformuoti imuninei sistemai ir dėl to padidėja astmos rizika. Ši hipotezė yra žinoma kaip Higienos hipotezė.
Valikliuose esantys chemikalai taip pat gali padidinti astmos riziką, baliklis - natrio hypochloritas (NaClO). Čia reikia pažymėti, kad daugelis žmonių naudojamų chemikalų nėra gerai ištirti, ir, be to, labai retai kada tiriamos kelių chemikalų sąveikos.

Šiuos pavojingus valiklius galima pakeisti vandenilio peroksidu, soda, obuolių actu, citrinos rūgštimis ir kitomis natūraliomis priemonėms. Indus galima plauti karštu vandeniu. Yinkamai gaminant maistą bei vengiant kepto daug riebalų turinčio maisto indų plovimas nesukels problemų.

Plastikas - dar vienas astmos kaltininkas

Tyrimai su pelėmis rodo, kad BPA (bisphenol A), kuriis yra randamas įvairių tipų plastike, taip pat padidina astmos riziką. Todėl reiktų kiek galima vengti plastiko, nenaudoti plastikinių butelių, juos pakeisti plieno ar stikliniais buteliais . Taip pat reikia vengti skardinėse parduodamo maisto, nes jų paviršius turi BPA. Rreiktų kiek galima sumažinti įvairius plastikinius įpakavimus, valgyti kuo natūralesnį maistą, ir niekada nešildyti maisto plastikinėje pakuotėje, niekada nedėti tokiu pakuočių į mikro bangų krosnelę, nes pakaitinus BPA labai lengvai patenka į maistą.

Paracetamolis ir  kiti nuskausminamieji vaistai

Nuskausminamųjų vaistų - Acetaminophen, kuris geriau žinomas kaip Paracetamolis, vartojimas padidina astmos riziką tiek vaikams, tiek suaugusiems. Acetaminophen aktyvus ingredientas taip pat randamas Tylanolyje, Panadolyje, Anacine ir kituose vaistuose. Rizika didėja su doze.
Kita studija ( Nagel et al., 2010) parodė, kad suvalgant tris ar daugiau burgerių per savaitę padidėja rizika susirgti astma. Tačiau vėlgi reikia pažymėti, kad burgeriai yra nesveikas maistas ir tai nereiškia, kad vartojimas mažiau nei tris burgerius per savaitę yra saugus ir nekelia pavojaus sveikatai. Tokio brudo, kurio net maistu nesinori vadinti, iš viso nereikia leisti vaikams vartoti.

Užterštas oras ir pelėsiai

Dar vienas didelis rizikos veiksnys yra užterštas oras, todėl reikia gerai išvėdinti namus, ir, jei įmanoma, laikyti atvirą langą (jei negyvenama prie kelio ar bent jau langas nėra į kelio puse).
Namuose esantys pelėsiai taip pat padidina astmos riziką ir gali sukelti kitas ligas. Todėl jei namuose yra pelėsių, reikia juos išnaikinti.

Pieno produktai

Pieno ir pieno produktų vartojimas vaikams ir suaugusiems padidina astmos riziką bei paūmina ligos simptomus. Jei sergate astma, reikia būtinai vengti pieno produktų ir ypač pasterizuotų. Objektyvumo dėlei pasakysiu, kad kai kurie tyrimaiparodė, kad pieno produktų vartojimas sumažino astmos riziką, tačiau gerai žinoma, kad nemažai tokių studijų yra finansuojama iš pieno pramonės pinigų, ir jie dažnai gauna palankų rezultatą. Taip pat yra gerai žinoma, kad atsisakius pieno produktų, ypač pasterizuoto, astmos ir kitų ligų simptomai pagerėja.

Dar astmą gali sukelti vakcinos, bet tai labai plati ir atskira tema ir apie vakcinų žalą esu rašęs kituose straipsniuose. Štai vienas tyrimas parodė, kad stabligės (tetanus), pertusio (kokliušas) ir difterijos vakcinos 50% padidino alergijų riziką palyginus su tais vaikais, kurie šių vakcinų negavo.

Kas sumažina astmos riziką?

Ispanų mokslininkų tyrimai parodė, kad vaikai, kurie per dieną suvalgydavo daugiau nei 40 g vaisinių daržovių (pomidorai, cukinija, baklažanas) turėjo mažesnę riziką susirgti astma. Vaikai, kurie valgydavo 60 ar daugiau gramų žuvies per dieną taip pat turėjo mažesnę astmos riziką. Manoma, kad vaisinės daržovės ir žuvis sumažina uždegiminius procesus tuo pačiu sumažindami astmos riziką. Pomidorai taip pat turi likopeno (lycopen), kuris, kaip parodė kitas tyrimas, sumažina tikimybę susirgti astma ir palengvina jos simptomus. Likopenas taip pat mažina uždegiminius procesus.

Vaikai, kurių motinos per nėštumą valgė daugiausiai obuolių, turėjo mažiausią astmos riziką palyginus su tais, kurių motinos valgė mažiausiai obuolių. Obuoliai turi flavanoidų (antioksidantų tipas), kurie, kaip manoma, sumažina astmos riziką.

Kitas tyrimas taip pat parodė, kad motinos, kurios nėštumo metu vartoja žuvį (bent kartą per savaitę) sumažina vaiko egzemos riziką, palyginus su vaikais, kurių motinos žuvies iš viso nevartojo.

Kiti tyrimai rodo, kad per nėštumą vartojant ar gaunant su maistu vitaminų E ir D ir cinko, taip pat sumažėjo rizika susirgti astma.

Šis tyrimas nerado, kad kitų produktų (vaisių, daržovių, visų grūdų) vartojimas per nėštumą sumažintų vaiko astmos riziką , bet šių produktų vartojimas yra naudingas.

Bet kiti tyrimai rodo ( Nagel et al., 2010), kad vaisių ir daržovių bei žuvies vartojimas sumažina astmos riziką.

Dar vieno tyrimo autoriai  padarė išvadą, kad motinos dieta per nėštumą gali turėti didesnę įtaką sumažinant vaiko astmos riziką nei paties vaiko dieta ankstyvame amžiuje. Bet vėlgi tai nereiškia, kad vaiko dietą galima ignoruoti.

Maitinimas krūtimi - geriausia, ką jūs galite duoti savo vaikui

Labai svarbu vaiką maitinti krūtimi, nes tai bene geriausias dalykas, kurį galite duoti savo vaikui ir taip turėti įtakos jo sveikatai. Tyrimai rodo, kad maitinant krūtimi sumažėja astmos, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo takų infekcijų, viršsvorio rizika. Rekomenduojama vaiką išskirtinai maitinti motinos pienu 6 mėnesius ir po to įvedant maistą maitinimą krūtimi tęsti iki dviejų metų ar ilgiau.

Magnio vartojimas yra labai svarbus sumažinant astmos simptomus. Tyrimai (su suaugusiais astmatikais) rodo, kad 370 mg magnio per dieną palengvino astmos simptomus. Magnis padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus ir taip jo vartojimas palengvina simptomus. Magnio turi žalios spalvos daržovės, riešutai, magnio ypač daug turi kanapių sėklos. Tiesa, magnio kiekis maiste priklauso nuo to, kokioje dirvoje maistas buvo augintas, ir gerai žinoma, kad dėl intensyvios žemdirbystės magnio kiekis dirvose labai sumažėjęs. Geras magnio šaltinis yra kanapių sėklos, jūros daržovės, kai kurie riešutai, taip pat lapinės daržovės (salotos ir kt.).
Vienas tyrimas parodė, kad kai visa šeima valgo kartu, vaiko astmos simptomai sumažėja. Tai paaiškinama tuo, kad vaikas patiria mažiau streso, nerimo. Ir gerai žinoma, kad esant stresui paūminėja astmos simptomai.

Riebalai

Daug riebalų turintis maistas taip pat sustiprina astmos simptomus, todėl astmatikams reikia riebalus vartoti saikingai ir tik geros kokybės. Tokie riebalai yra linų sėmenys ar jų aliejus, kanapių sėklos ir jų aliejus, riešutai, avokadas, geros kokybės aliejus. Ir žinoma, vengti blogų riebalų, tokių kaip margarinas, tepieji mišiniai, hidrogenizuoti riebalai, greitas maistas, rafinuoti aliejai.
Vitamino D trūkumas taip pat yra labai svarbus veiksnys. Todėl svarbu pavasarį ir vasarą pabūti saulėje tarp 10-14 val. be jokio kremo. Reikia pabūti apie 20 minučių. Bet vėlgi atsargiai, nenudegti. Dar galima vartoti papildus, kas kartais naudinga žiemą, bet geriau, kai organizmas saulės vitaminų pasigamina pats. Galima pasidaryti vitamino D testą (reikia, kad būtų 60-90 ng/mL.) Jei yra mažiau nei 30 ng/mL, tai jau žymus trūkumas. Tyrimai parodė, kad nemažai daliai žmonių trūksta vitamino D. Tiesa, yra manančių, kad žemas vitamino D kiekis kraujuje (25-hydroxy vitamin D arba 25-hydroxy cholecalciferol) yra uždegiminių procesų ir L-formos bakterijų pasekmė, o ne priežastis. Vėlgi priminsiu, kad 25-hydroxy vitamin D yra neaktyvi vitamino D forma organizme, kuri inkstuose yra paverčiama į 1,25 dihydroxy cholecalciferol.

Susiję straipsniai:

Organizmo Valymas Raudonųjų Burokėlių Sultimis

Kepenų ir tulžies pūslės plovimas išgydo daugelį ligų

Kaip žmonės yra apgaudinėjami ir nuodijami su chemo

Pienas - Sveikatos Šaltinis ar Ligų Sukėlėjas?

Alyvuogių aliejus ir kiti sveikatai naudingi riebalai

Omega 3 riebalinių rūgščių svarba

Hidrogenizuoti riebalai - legalus nuodas?

Oraganizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra

Ar tikrai vakcinos saugios ir apsaugo nuo ligų? Antra dalis

Ar tikrai vakcinos saugios ir apsaugo nuo ligų?

Straipsnis parengtas pagal:

Antibiotic Use In Infants Linked To Asthma

Use Of Cleaning Products During Pregnancy Increases Risk Of Asthma In Young Children

Chatzi et al. Diet, wheeze and atophy in school children in Menorca, Spain.Pediatric Allergy and Immunology 18, pages 480 to 485.

Eating Apples And Fish During Pregnancy May Protect Against Childhood Asthma And Allergies

Willers SM, Devereux G, Craig LCA, et al. (2007)Maternal Food Consumption During Pregnancy and Asthma, Respiratory and Atopic Symptoms in 5-Year-Old Children Thorax, An International Journal of Respiratory Medicine

Bisphenol A linked to asthma - study

Kazaks et al. (2010) Effect of oral magnesium supplementation on measures of airway resistance and subjective assessment of asthma control and quality of life in men and women with mild to moderate asthma: a randomized placebo controlled trial Journal of Asthma 47(1):83-92.

Magnesium supplements may boost lung health for asthmatics

Common Painkiller Acetaminophen Linked to Asthma

Breast Is Best In Fight Against Childhood Asthma

Burger Diet Boosts Kids’ Asthma and Wheeze Risk, Study Finds

G. Nagel, G. Weinmayr, A. Kleiner, L. Garcia-Marcos, D. P. Strachan. Effect of diet on asthma and allergic sensitisation in the International Study on Allergies and Asthma in Childhood (ISAAC) Phase Two. Thorax, 2010; 65 (6): 516

Early Life Exposure To Cats May Reduce Risk Of Childhood Allergies And Asthma Symptoms


Family Mealtimes Help Children With Asthma Breathe Easier, Study Says

High-Fat Meals a No-No for Asthma Patients, Researchers Find

Brehm JM et al· (2010) Serum vitamin D levels and severe asthma exacerbations in the Childhood Asthma Management Program study., J Allergy Clin Immunol. 126(1):52-58.

Robert J. Freishtat, Sabah F. Iqbal, Dinesh K. Pillai, Catherine J. Klein, Leticia M. Ryan, Angela S. Benton, Stephen J. Teach. High Prevalence of Vitamin D Deficiency among Inner-City African American Youth with Asthma in Washington, DC. The Journal of Pediatrics, 2010; DOI: 10.1016/j.jpeds.2009.12.033

Hazlewood  et al. (2009) Dietary lycopene supplementation suppresses Th2 responses and lung eosinophilia in a mouse model of allergic asthmaLycopene may reduce risk of asthma: Study

Moldy Homes a Serious Risk for Severe Asthma Attacks in Some

Lycopen May Reduce Risk of Asthma: Study

Mother’s Exposure to Bisphenol A May Increase Children’s Chances of Asthma

Ruby Tiwar et al. Maternal Bisphenol A Exposure Promotes the Development of Experimental Asthma in Mouse Pups Environemtal Health Perspective 118(2), 273-7.

Pat Hoddinott et al. (2008) Breast feeding British Medical Journal 336:881-887

Mother’s Diet Can Affect Genes And Offspring’s Risk Of Allergic Asthma, Rodent Studies Suggest


Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga ir prašau palikti savo komentarus ir atsiliepimus žemiau. Laisvai reikškite savo nuomonę. Jūs nebūtinai turite su manimi sutikti - aš gerbiu visas nuomones. Jei turite kokių nors klausimų ar norėtumėte gauti papildomos informacijos, palikite žinutę žemiau (Kometarai būnant kitose šalyse pagal blogas.lt nuostatus neleidžiami, čia dėl spamo). Arba apsilankykite mano naujame forume Buk Sveikas, ypač gyvenate svetur, nes ten  komentarai leidžiami. Ir taip pat per Facebook, kur dažnai įdedu nuorodas į naujai rastą aktualią informaciją.

P.S.Taip pat blog’ą galite prenumeruoti į savo asmeninį kompiuterį per RSS srautą (tai tikrai ne virusas ir jo nereikia bijoti), kuris randamas kairėje pusėje, žemiau ‘Kategorijos’. Reikia paspausti ant RSS ir išsaugoti kaip ‘bookmark‘.

P.S.1 Jei manote , kad mano blog’e pateikiama informacija gali būti naudingajūsų draugams, artimiesiems ir kolegoms būčiau labai dėkingas, jei jiemsnusiųstumėte mano blogo adresą.

Andy, BSc Nutrition

http://www.buksveikas.net/

Facebook


Rodyk draugams